Mokslo ir technologijų pasaulis

27-erių metų indų tautybės asmuo ketina paduoti į teismą tėvus, kad be jo sutikimo apsisprendė dėl jo gimimo.

Verslininkas iš Mumbajaus, vardu Raphaelis Samuelis, įsitikinęs, kad sprendimas gimdyti yra iš principo ydingas, nes į pasaulį atėjusiems vaikams vėliau tenka susidurti su visą gyvenimą trunkančiomis kančiomis, rašo BBC.

R. Samuelis, esą, sutinka, kad jokių sutikimų prieš gimdami mes duoti negalime, tačiau atkakliai laikosi nuomonės, kad gimti – nėra mūsų pačių sprendimas.

Jo įsitikinimu, mes neprašėme, kad mus gimdytų, todėl visą gyvenimą mums turi būti mokama už tai, kad gyvename.

Nors gali pasirodyti, kad toks sunkiai suvokiamas reikalavimas galėtų tapti kivirčų tarp šeimos narių priežastimi, R. Samuelis tikina, kad su tėvais (abu jie turi teisinį išsilavinimą) jis sutaria kuo puikiausiai, o jo ketinimus jie, esą, vertina su sveiku humoru.

Paprašyta pakomentuoti susidariusią situaciją, vyriškio motina Kavita Karnad Samuel pasistengė paaiškinti, kaip sureagavo į daug kam nuostabą sukėlusį savo sūnaus pareiškimą.

„Ryžtas, su kuriuos sūnus užsimojo priversti tėvus stoti prieš teismą, žinodamas, kad abu esame teisininkai, mane žavi. Jei Raphaelis sugebės logiškai paaiškinti, kaip turėjome gauti jo sutikimą būti pagimdytam, ketinu pripažinti savo kaltę“, – sakė moteris.

R. Samuelis savo įsitikinimą grindžia antinatalizmo filosofijos tezėmis – nuostata, kad gyvenimas pilnas kančių, todėl žmonės turėtų tuojau pat nustoti gimdyti vaikus. Jis teigia, kad tada žmonija palaipsniui išnyktų ir Žemei dėl to būtų tik geriau.

„Žmonijai nėra jokios prasmės egzistuoti. Begalė žmonių kenčia. Jei žmonija išnyktų, Žemei ir gyvūnams būtų tik geriau. Jie, žinoma, tik išloštų. Be to, nekentėtų nė vienas žmogus. Žmogaus egzistencija yra visiškai beprasmė“, – aiškina R. Samuelis.

Prieš metus R. Samuelis sukūrė „Facebook“ puslapį „Nihilanand“. Jame galima rasti nuotraukų, kuriose jis įsiamžinęs su milžiniška dirbtine barzda ir akis dengiančiomis kaukėmis, papildytų antinatalistiniais pareiškimais, tokiais kaip „Ar versti vaiką ateiti į šį pasaulį ir siekti karjeros nėra apgaulė ir vergovė?“ arba „Tavo tėvai tave įsigijo vietoj žaislo arba šuns. Tu jiems nieko neskolingas – esi vien jų pramogai.“

R. Samuelis sako, kad pirmą kartą antinatalistinės idėjos jį apniko, kai buvo penkerių metų.

„Buvau visiškai normalus vaikas. Vieną dieną pajutau didžiulę neviltį, nenorėjau eiti į mokyklą, bet tėvai vis tiek liepė eiti. Tada jų paklausiau, kodėl mane pagimdė? Tėvas neturėjo, ką atsakyti. Manau, kad jei būtų sugebėjęs pateikti atsakymą, galbūt mano nuostatos būtų buvę kitokios“, – sako R. Samuelis.

Imdamas vis geriau suvokti užgimusią idėją, R. Samuelis nusprendė pranešti apie ją tėvams. Mama, anot jo, tik pasakė: „Labai gerai“. Tėvas, esą, taip pat pratinasi prie idėjos.

„Mama sakė norėjusi susitikti mane prieš man gimstat ir jei tai būtų įvykę, ji tikrai nebūtų manęs gimdžiusi“, – nusijuokdamas paminėjo R. Samuelis ir pridūrė, kad šiaip jau jo argumentus motina laiko logiškais.

„Pasakė, kad tada, kai mane pagimdė, buvo ganėtinai jauna, be to, nežinojo, kad turi kokią nors alternatyvią galimybę. Kaip tik tai aš ir noriu pasakyti – kiekvienas turime kitą galimybę“, – sako R. Samuelis.

Komentuodama sūnaus poelgį, motina akcentavo, kaip nesąžininga būtų kreipti dėmesį tik į paviršinę tokių įsitikinimų prasmę.

„Antinatalistinės jo pažiūros rodo susirūpinimą žemiškaisiais ištekliais, senkančiais dėl niekam nereikalingo gyvenimo. Visi nedovanotinai pamiršta apie tai, kad jį jaudina augančius vaikus ištinkantis skausmas ir daug kitų dalykų“, – tvirtina moteris.

„Esu labai patenkinta, kad mano sūnus išaugo į bebaimį, savarankiškai mąstantį jaunuolį. Jis tikrai ras savo kelią į laimę“, – įsitikinusi R. Samuelio motina.