Mokslo ir technologijų pasaulis

Kaip praneša žurnalas „Forbes“, plokščiažemininkai užsimojo nukeliauti į Antarktidą ir taip galų gale įrodyti savo teoriją, kad Žemė yra plokščia. Bet nors apie tokią kelionę jie galvoja – nėra aišku kokiais būdais jiems pavyks nusigauti iki atšiauriausio mūsų planetos žemyno.

„Mums tereikia pasiekti Antarktidos pakrantę ir apiplaukti žemyną, taip gausime įrodymų, jog egzistuoja išoriniai Žemės kraštai ir paneigsime kiekvieną ginčą, kuris kada nors kilo su tais, kurie tiki heliocentrizmu“, – žurnalui „Forbes“ sakė žinomas plokščiažemininkas Jay Decasby.

Dar prieš išleidžiant dokumentinį filmą „Plokščia Žemė: iki krašto ir atgal“ (angl. „The Flat Earth: To The Edge And Back“), susidomėjimą šiai misijai išreiškė ir žinomas „youtuberis“ Loganas Paulas: „Jei nuspręsiu prisidėti prie plokščiažemininkų – man reikia žinoti faktus“.

„Aš esu tas, kuris nukeliaus iki pasaulio krašto“, – pridėjo Loganas Paulas, nors nėra aišku, ar šiais žodžiais jis norėjo pajuokauti, ar kalbėjo rimtai.

Nors plokščiažemininkai ir susiruoštų kelionei į Antarktidą, jų nuomone, reikalus labai apsunkintų „1961 metų Antarkties sutartis“, kuri, plokščiažemininkų nuomone, buvo sukurta tam, kad uždraustų žmonėms keliauti ir tyrinėti žemyną, kuris, tariamai, slepia didžiausią plokščios žemės paslaptį. Iš tiesų pagrindinis šios tarptautinės sutarties tikslas – paneigti bet kokios valstybės teises į Antarktidą, kitaip sakant, šis žemynas privalo likti nepriklausomas. Be to, sutartyje parašyta, kad bet kokia mokslinė veikla Antarktidoje yra leidžiama, nors klausimas, ar plokščiažemininkų darbą būtų galima pavadinti mokslu. 

Jau ilgą laiką Antarktida kelia labai daug klausimų žmonėms, tikintiems, kad Žemė yra plokščia. Plokščios Žemės draugija savo tinklapyje rašo: „Žemės kraštuose egzistuoja didžiulė 45 metrų siena, kuri yra sudaryta iš ledo ir yra kelių šimtų metrų storio“. Šios sienos paskirtis, žinoma, neleisti tyrinėtojams peržengti plokščios žemės ribų.

Na, bet tikriausiai nereikia sakyti, kad Antarktida yra plačiai tyrinėjama mažiausiai šimtmetį, o per šiuos metus daugelis ją ir perėjo. 1911 metų gruodžio 14 dieną norvegų tyrinėtojas Roaldas Amundsenas su savo komanda tapo pirmaisiais pasiekusiais geografinį Pietų ašigalį, taip pralenkdami britų komandą beveik vienu mėnesiu. Nuo to laiko Antarktidoje apsilankė daugybė tyrinėtojų komandų iš viso pasaulio.

Tikriausiai pamenate ir kitą misiją, kurioje plokščiažemininkai turi leistis į kruizą. Šis kuklesnis ir ne tiek daug išteklių reikalaujantis planas jau yra rengiamas ir turėtų įvykti 2020 metais.

Parengta pagal „IFL Science“