Mokslo ir technologijų pasaulis

Everestas - aukščiausias kalnas Žemėje. Tačiau į jį kasmet kopia šimtai žmonių. Dabar tai jau tampa gyvybei pavojinga problema.

Kopimas į Everestą jau seniai nebėra profesionalų užsiėmimas. Dabar tai - pasiturinčių žmonių pramoga, nusėjanti kalną šiukšlėmis ir naujais kūnais. Praeitą savaitę internete pasirodė nuotraukos, kuriose matomos eilės. Ir ne prie bet ko, o prie Everesto viršukalnės. Žmonės stoja į keliasdešimties metrų eiles, kad galėtų įkopti į aukščiausią pasaulio kalną, ten nusifotografuoti ir, jei pasiseks, sėkmingai kopti žemyn. Kamščiai ten tokie, kad per kelias pastarąsias dienas ten žuvo 9 žmonės, o ateityje tikrai žus ir dar daugiau.

Reikalas tame, kad norint kopti į Everestą reikia tik pinigų ir nuotykių ieškotojo dvasios. Sumoki už leidimą (maždaug 11 tūkstančių dolerių), šerpams už pagalbą, nusiperki įrangą ir pirmyn. Šiam pavasariui Nepalas išdavė 381 leidimą, o gražus oras nulėmė, kad susidarė eilės. Ir ilgos - žmonės laukia nuo 20 minučių iki 1,5 val., kad tik pasiektų viršūnę. Tuomet eilėje laukia ir norėdami nusileisti žemyn.

Ir retas iš jų yra pasiruošęs fiziškai. Šerpai prie to jau yra pripratę. Jie rėkauja ant savo darbdavių, prašo juos apsisukti ir grįžti, bet pervargę turistai net nenori klausytis - jiems reikia tos nuotraukos socialiniuose tinkluose. Peržengus tam tikrą ribą tai tampa gyvybės ar mirties klausimu. Viršūnę reikia pasiekti greitai, nes išsekus deguoniui nusileidimas tampa gerokai pavojingesniu. Daugelis žmonių įkopia į viršūnę ir pasijaučia įveikę save ir aukščiausią pasaulio kalną, o tada atsipalaiduoja. O juk realiai jie pasiekė tik pusiaukelę.

Turistams pakeliui paliekami deguonies balionai. Jie yra pažymėti, tačiau jie vis tiek dažnai yra pavagiami. 8 km aukštyje tai prilygsta žmogžudystei, tačiau sava gyvybė visada rūpi labiau. Nepalas prašo šerpų pasirūpinti, kad būtų laikomasi taisyklių, tačiau riboti leidimų pardavimus nesutinka - juk tai yra rimtas pajamų šaltinis.

Eilės prie Everesto viršūnės nėra naujas reiškinys. Jos periodiškai formuojasi nuo 2012 metų. Gerėjanti ekonomika ir socialinių tinklų įtaka gena nepasiruošusius žmones į tą kalną. Šerpai tuo džiaugėsi, nes kopimas į Everestą, lyginant su kitomis viršukalnėmis, nėra toks sudėtingas. Tačiau kuo toliau, tuo padėtis prastėja. Per praeitą savaitę Everestą papildė septyni lavonai.

Bet ar verta? Daugybė žmonių ten vyksta, kad gautų kuo pasigirti - jiems verta. Visiems kitiems - ne. Viena eilė laukia lipti į viršų, kita - leistis. Visi laikosi už tų pačių turistams įrengtų virvių. Daugelis visiškai praranda motyvaciją, kai užlipę supranta, kad kelionė žemyn drieksis per tą patį eismo kamštį, o pasiduoti tiesiog nėra kaip. Joks taksi neatvyks ir nepaims.