Mokslo ir technologijų pasaulis

Europoje – itin karšta vasara. Temperatūros rekordai registruoti Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Čekijoje. Pasaulinė meteorologijos organizacija netvirtina, kad tai yra vienareikšmiškai globalių klimato procesų reiškinys, tačiau perspėja, kad anomalių karščių periodai ateityje – pavyzdžiui, artimiausiais dešimtmečiais Prancūzijoje, – padažnės.

Tokie procesai – tik viena iš galimų grėsmių. Mokslininkai jau ne kartą aiškino, kad globalių temperatūrų padidėjimas vos puse laipsnio gali sukelti rimtas pasekmes – tarp kurių ir vandenynų lygio pakilimas 0,1 metro, beveik visų koralų išnykimas, geriamojo vandens išteklių sumažėjimas 8–9% kai kuriuose regionuose ir taip toliau.

Naujoje tyrimų centro Resources for the Future parengtoje ataskaitoje Global Energy Outlook apibendrinamos kompanijų ir tarptautinių organizacijų prognozės apie pasaulio energetiką – vieną iš svarbiausių klimato kaitos faktorių, – 2040 metais. Dabar daugelis šalių vysto švarią energetiką, o kai kuriose rengiamasi visiškai atsisakyti kai kurių tradicinių kuro rūšių – pavyzdžiui, anglies ar benzino. Bet ar tai paveiks globalią situaciją?

Tai kokios prognozės?

Viena iš svarbiausių išvadų – energijos pasauliui reikės vis daugiau ir, remiantis daugma prognozių, augimą kaip ir anksčiau užtikrins iškastinis kuras. Vertinant pirminių energijos išteklių naudojimą nuo 1990 metų, tai per 25 metus jis padidėjo maždaug 50% – iki 546 kvadrilijonų BTU.

Per kitus 25 metus – iki 2040-ųjų – augimas sulėtės (maksimalus Tarptautinės energetikos agentūros įvertis ~40%), bet vis viena bus reikšmingas. Vos pora iš daugiau nei dešimties ataskaitoje minimų prognozių neatneta galimybės, kad energijos suvartojimas kris – tai „ambicingi scenarijai“, kuriuose daroma prielaida, kad iki šimtmečio galo globalios temperatūros kilimą pavyks apriboti 2 °C. Tiesa, tai pasiekti nebus lengva – Vašingtono universiteto mokslininkai, prieš kelis metus publikavę tyrimą, tokio atšilimo tikimybę įvertino vos 5%, pabrėžę, kad norint pasiekti tokį rezultatą, reikės „didžiulių pastangų visomis kryptimis per kitus 80 metų“.

Iki 2040 metų iškastinio kuro naudojimo dalis sumažės – bet ne mažiau 60%. Skystojo kuro (visų pirma, naftos) dalis, dabar sudaranti apie 30%, irgi šiek tiek sumažės. Tačiau daugelis prognozių rodo, kad bendras jo vartojimas didės – visų pirma, dėl augančių Azijos ekonomikų (Vakarų šalyse vartojimas mažės, tačiau augimo Rytuose jis nekompensuos). Iki 2040 metų globalus skysto kuro poreikis, manoma, išaugs 13%–29% – tik pagal kelis ambicingus scenarijus numatomas jo sumažėjimas.

Šią tendenciją nurodo ir BP prognozė, kurios autoriai pažymi, kad skysto kuro poreikio augimą užtikrins „išimtinai besivystančios Azijos šalių ekonomikos su augančia vidurinaja klase, tuo tarpu OECD šalyse paklausa mažės“. Tad, gavyba tiek OPEC, tiek ir kitose šalyse, įskaitant RF ir JAV, augs, priduria jie.

Didės ir dujų paklausa, kaip ir jos dalis tarp energijos šaltinių. Anglies klausimu prognozės skiriasi, tačiau ir jos sutaria, kad anglių dalis, lyginant su kitais naudojamais energijos ištekliais, mažės (gamintojai pažymi, kad rinkai įtaką daro tiek nuogąstavimai dėl klimato kaitos, tiek ir paklausos mažėjimas Kinijoje, kur anglies suvartojama daugiausiai pasaulyje). Atsinaujinančių energijos šaltinių – visų pirma, vėjo ir saulės – paklausa augs, remiantis ambicingais scenarijais, jų dalis pasauliniame energijos balanse gali išaugti iki 31%. Tokiomis sąlygomis pasaulinės CO₂emisijos iki 2040 metų gali sumažėti – daugumoje scenarijų prognozuojamas jos augimas.

Ką galima pakeisti?

Tyrėjai iš Kinijos ir JAV ką tik publikavę savo darbą žurnale Nature, pažymi, kad netgi egzistuojantys CO₂ emisijų šaltiniai – elektrinės, pramonės įmonės, automobiliai ir taip toliau – gali lemti globalios temperatūros pakilimą (lyginant su priešindustriniu periodu) 1,5°С jau iki 2050 metų. Pridėjus jau suplanuotas naujas iškastinį kurą naudojančias elektrines, – šis slenkstis gali būti peržengtas jau iki 2033 metų.

Jei žmonija išties rimtai nusiteikusi sulaikyti globaliįn atšilimą, reikės imtis kardinalių priemonių, apibendrina jie – atsisakyti papildomų iškastinio kuro elektrinių, ir anksčiau laiko pakeisti jau egzistuojančias ekologiškesnėmis. To neatlikus, iki amžiaus galo temperatūros augimą vargu ar įmanoma apriboti bent jau iki 2°.

Tarptautinės klimato kaitos ekspertų grupės vertinimu, norint likti šioje 1,5°С ribos pusėje, pasaulines CO₂ emisijas per pusę būtian sumažinti jau iki 2030 metų. O jei tai neįvyks? Kaip pažymi vienas iš prognozės autorių Myles Allen, neigiamą efektą galima kompensuoti, naudojant CO₂ šalinimo iš atmosferos technologijas, tačiau, atsižvelgiant į emisijų apimtis, norint pasiekti globalų poveikį, tam reikėtų investuoti trilijonus dolerių kasmet.