Mokslo ir technologijų pasaulis

Šioje žinomo baltarusių istoriko Vladimiro Bešanovo knygoje aprašomi vadinamieji dešimt „triuškinamų“ Stalino smūgių – virtinė svarbiausių Raudonosios armijos strateginių operacijų 1944 m. Tiesa, paskui Stalino vardo atsisakyta, bet „triuškinamų smūgių“ tradicija prigijo.

Knygos autorius rašo: „Taigi: „1944-ieji – lemiamų pergalių metai“ – apima žiemos kampaniją (1-asis, 2-asis, 3-iasis Stalino smūgiai) ir vasaros kampaniją (4-asis, 5-asis, 6-asis, 7-asis, 8-asis, 9-asis ir 10-asis Stalino smūgiai). Per žiemos kampaniją buvo sutriuškinta vokiečių fašistų kariuomenė prie Leningrado, Dešiniakrantėje Ukrainoje, Kryme, o per vasaros kampaniją – Karelijos rajone, Baltarusijoje, Vakarų Ukrainoje, Balkanuose, Pabaltijyje, Vengrijoje ir Šiaurės Suomijoje.“

Apie šias pergales, priešingai nei apie pralaimėjimus, Rusijoje mėgstama daug kalbėti, liaupsinti sovietų „didžiųjų karvedžių“ ir paties Stalino įžvalgumą, ryžtą, genialumą, tačiau iš tiesų kariauta primityviai – didžiule gyvosios jėgos ir technikos persvara, „užvertimu lavonais“, šiurkščiai klystant, beprasmiškai aukojant milijonus gyvybių. Per visus sovietams „pergalingus“ 1944-uosius vokiečiai neteko kur kas mažiau karių ir technikos nei sovietai. Vermachtas demonstravo nepalyginti geresnį nei Raudonoji armija gebėjimą kautis, nepaisant SSRS ekonominio pranašumo ir milžiniškos Sąjungininkų pagalbos.

„Visi šie vadai mokėsi kariauti kare ir mokėjo už tai mūsų žmonių krauju“, – rašė SSRS maršalas G. Žukovas tarnybiniame dokumente, bet ne apie save, o apie pulkų bei batalionų vadus ir Generalinio štabo, kuriam pats ir vadovavo, klaidas rengiant kadrus. Iš tikrųjų frazė „visi šie vadai“ maždaug tinka visiems – nuo paties vyriausiojo iki skyriaus vado. Sovietų karininkų nemokšiškumas, nesugebėjimas nugalėti sumanumu ir protu toliau skandino Raudonąją armiją kraujo mariose. Net nugalint...  nes kariauti kitaip SSRS maršalai ir generolai tiesiog nemokėjo.

Antrojo fronto, kuris prasidėjo 1944 m. birželį, fone vadinamieji „dešimt pergalingų Stalino smūgių“ tiesiog nublanksta, nes be Sąjungininkų puolimo Vakarų fronte sovietai nebūtų įstengę sėkmingai pulti Rytuose.