Mokslo ir technologijų pasaulis

Mes žinome, kad miegas mums yra gyvybiškai svarbus, bet tikslios jo funkcijos kol kas dar nėra visiškai aiškios. Miego metu greičiau gyja žaizdos, konsoliduojasi prisiminimai, smegenys atsikrato nereikalingos informacijos. Tačiau dabar mokslininkai aptiko ir dar vieną įdomų reiškinį - miego metu smegenyse suaktyvėja vienos rūšies imuninės ląstelės.

Mikroglijos yra specializuoti makrofagai, imuninės sistemos ląstelės, kurių specializacija - neuronų saugojimas. Pasirodo, jos ypač suaktyvėja naktį, kai žmogus miega. Naujas tyrimas rodo, kad būtent miego metu mikroglijos pertvarko jungtis tarp nervinių ląstelių, kovoja su infekcijomis ir gydo smegenų patirtą žalą.

Daugybė protinės sveikatos ligų kyla dėl netinkamos nervinės sistemos priežiūros. Mikroglijos atlieka svarbią to naktinio serviso dalį. Jei organizmas dėl kokių nors priežasčių tinkamai nebeprižiūri savo nervinių ląstelių, prasideda problemos, susijusios su smegenų plastiškumu ar sumenkusiais ryšiais tarp neuronų. Mokslininkai mano, kad šio mikroglijų veikimo mechanizmo atskleidimas suteiks naudingos informacijos, kuri padės gydant autizmą, demenciją ir šizofreniją. Dar daugiau - nuo šio mechanizmo priklauso ir gijimas po traumų.

Apie tai, ką mikroglijos veikia smegenyse, mokslininkai numanė jau kurį laiką. Tačiau jie nežinojo, kad imuninės sistemos veikla smegenyse iš dalies priklauso ir nuo miego-budrumo ciklų. Ročesterio universiteto mokslininkai jau anksčiau įrodė, kad mikroglijos veikia sinapses, todėl yra atsakingos ir už smegenų plastiškumo išlaikymą. Jos taip pat apkarpo ryšius tarp ląstelių, kuomet jie jau nebėra reikalingi. Šįkart mokslininkus sudomino noradrenalino vaidmuo šiame procese.

Noradrenalino mūsų smegenyse yra visada, tačiau kai miegame jo lygis yra visai žemas. Tiesą sakant, tai yra vienas iš būdų kaip mes pabundame - pakilęs noradrenalino lygis stimuliuoja nervines ląsteles ir mes pakylame dienos darbams. Mokslininkai laboratorinėms pelėms suleido noradrenalino ir stebėjo mikroglijų veiklą jų smegenyse. Jie pastebėjo, kad jos nustojo vykdyti savo įprastas funkcijas - nebetvarkė ryšių tarp neuronų, nebereagavo į nedideles traumas ir apskritai buvo beveik neaktyvios. Tai leido mokslininkams suprasti, kad mikroglijos smegenyse daugiausia veikia tada, kai žmogus ar gyvūnas miega.

Šie rezultatai dar labiau patvirtina tai, ką mokslininkai jau seniai kartoja - miegas žmogui yra labai svarbus. Mūsų elgesys tiesiogiai veikia ir tai, kaip mūsų smegenys apsitvarko ir gyja. Jei laiku neinate miegoti, noradrenalino lygis yra aukštesnis ir mikroglijos negali imtis darbo. Tai gali paskatinti daugybę ligų, tarp jų - ir ankstyvą Alzheimerio ligos pradžią.