Mokslo ir technologijų pasaulis

XIX a. visuomenėje labai išpopuliarėjo vampyrų tema – ir kaip pastebi mokslininkai, prie to galėjo prisidėti tuomet dar nežinomos ligos simptomai, kurie vertė manyti, jog žmogus tikrai buvo užpultas plėšrūno, kuris geria žmogaus kraują, turi aštrias iltis (ir kažkodėl dar gali pasiversti šikšnosparniu). Žinoma, tokie simptomai iš tiesų pranešdavo, kad žmogus užsikrėtė labai greitai progresuojančia – bet tuo metu dar nežinoma liga.

Naujajame tyrime mokslininkai rašo, kad tuo metu medikų bendruomenėje ūminė leukemija dar buvo nežinoma, o jos didelis simptomų spektras paskatino rašytojus ir kitokius kūrėjus ieškoti jiems antgamtiško paaiškinimo.

Leukemija – tai vėžio rūšis, kuri paveikia baltuosius kraujo kūnelius. Liga išsivysto kaulų čiulpuose, o tada vėžio ląstelės ima greitai daugintis ir apsunkina sveikų baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir pastarųjų veiklą, taip sukeliant anemiją ir pažeidžiamumą įvairioms infekcijoms. Nacionalinis vėžio institutas teigia, kad ūminė leukemija, jei negydoma, progresuoja labai greitai.

Naujajame tyrime mokslininkai peržvelgė tris romanus, kurie padėjo pamatą dar dabar labai populiariam vampyrų žanrui: pirmoji knyga – Johno Williamo Polidori „Vampyras“ (1819), antroji – Sheridano Le Fanu „Carmilla“ (1879) ir trečioji – Bramo Stokerio „Drakula“ (1897). Mokslininkai atidžiai peržvelgė visas knygose minimas vampyrų aukas, tada sudarė sąrašą simptomų ir juos palygino su įvairių ligų simptomais.

Knygoje „Vampyras“ buvo minimos dvi aukos, tačiau jų simptomai nebuvo aprašomi. Knygoje „Carmilla“ buvo aprašomos trys aukos, visos jos buvo moteris. Jų simptomai – pastovus nuovargis, karščiavimas, blyškumas, dusulys, krūtinės skausmas ir raudonos dėmės ant jos.

Tuo tarpu knygoje „Drakula“ detalių buvo dar daugiau. Čia taip pat buvo minimos trys aukos, iš kurių viena moteris mirė, o vėliau atgimė vampyre. Visos knygoje aprašomos aukos kentėjo nuo blyškumo, nuovargio, anoreksijos, dusulio ir svorio kritimo.

Ne vampyrai, bet ligos

Kai kuriuos iš šių simptomų galėtų paaiškinti gana stipriai paplitusi liga – tuberkulioze, bakterine plaučių infekcija. Tačiau tuberkuliozė XIX a. jau buvo gerai žinoma liga ir nė vienas autorius, rašantis apie vampyrus, tuberkuliozės neminėjo. Tai reiškia, kad buvo tokių neidentifikuotų simptomų, kurių gydytojai tuo metu negalėjo paaiškinti – o tuo labiau priskirti jų gerai žinomai ligai.

Difterija – bakterinė infekcija, kuri paveikia kvėpavimą ir rijimą – taip pat turi panašius simptomus, kaip ir ūminė leukemija. Abi ligos sukelia kosulį ir išblukusias dėmes aplink burną ir gerklę, kurios romanuose nebuvo aprašomos.

Dar viena galima diagnozė, paaiškinanti kuo iš tikrųjų sirgo tariamos vampyrų aukos, gali būti anemija – tai būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies perdavimas į audinius ir kyla audinių hipoksija. Tiesa, ši liga XIX a. irgi jau buvo žinoma, tačiau knygose nė vienas gydytojas vampyrų aukoms anemijos nediagnozuoja.

Iš tiesų „Drakuloje“ vampyro auka yra apibūdinama kaip „netekusi kraujo, bet neserganti anemija“, tuo tarpu naujojo tyrimo mokslininkai rašo, kad visi „Drakuloje“ minėti simptomai atitinka ūminę leukemiją.

„Nė vienos kitos ligos simptomai taip puikiai neatitinka minimų knygose, kaip ūminė leukemija. Būtent dėl to mes darome išvadą, kad ūminės leukemijos pacientai buvo įkvėpimas romanuose apie vampyrus minimų aukų simptomams“, – tyrime rašo mokslininkai.

Visi naujojo tyrimo atradimai buvo publikuoti lapkričio 12 d., plačiau apie juos galite sužinoti čia.

Parengta pagal „Live Science“.