Mokslo ir technologijų pasaulis

Paskutiniai archeologiniai kasinėjimai pietryčių Turkijoje atskleidė senovinę gyvenvietę, senesnę už Giobekli Tepę (turk. Göbekli Tepe) – o pastaroji vadinama seniausia šventykla pasaulyje, teigia Turkijos universiteto rektorius.

Mardino Artuklu universiteto rektorius Ibrahimas Ozcosaras agentūrai „Anadolu“ sakė, kad Boncuklu Tarla („Karolių lauke“) atradimai Mardino provincijoje primena tuos, kurie buvo aptikti Giobekli Tepėje – bet net 1000 metų senesni.

Neolito laikų radimvietės kasinėjimai buvo pradėti 2012 m.

Žinoma, kad per visą istoriją ši vieta buvo namais šumerams, akadams, babiloniečiams, hetitams, asiras, romėnams, seldžiukams ir osmanams.

„Galima tai vertinti kaip įrodymą, kad pirmieji (šios teritorijos) naujakuriai buvo religingi“, – teigia I.Ozcosaras. – Ši sritis yra svarbi tuo, kad yra viena pirmųjų žmonijos gyvenviečių, ir parodo, kad pirmieji čia apsigyvenę žmonės buvo tikintys“.

Artuklu universiteto archeologas ir šių archeologinių tyrimų patarėjas Ergulas Kodas agentūrai „Anadolu“ teigė, kad Boncuklu Tarla istorija siekia maždaug 12 000 metų.

„Be daugelio pastatų ir gyvenamųjų namų, gyvenvietėje buvo iškasti keli specialūs statiniai, kuriuos galime vadinti šventyklomis“, – pasakoja E.Kodas. – „Tai yra naujas ir svarbus momentas, informuojantis mus apie tai, kaip pradėjo įsikurti šiaurės Mesopotamijos ir Tigro gyventojai, kaip įvyko perėjimas nuo medžiotojų-rinkėjų gyvenimo prie maisto gamybos ir kaip pasikeitė kultūrinės bei religinės struktūros“.

Pasak archeologo, radimvietės pastatai panašūs į pastatus į Giobekli Tepėje – tik Boncuklu Tarla yra beveik 300 kilometrų į rytus nuo Giobekli Tepės. „Identifikavome, kad pastatai, kuriuos laikome viešaisiais, o taip pat šventykla ir religiniais statiniais, yra senesni už radinius Giobekli Tepėje“, – skelbia E.Kodas.

Giobekli Tepė pernai paskelbta oficialia UNESCO pasaulio paveldo vietove, 1963 m. ją atrado Stambulo ir Čikagos universitetų tyrėjai. Čia nuo 1995 m. bendrus kasinėjimus vykdantys Vokietijos Archeologijos institutas ir Sanliurfos muziejus aptiko neolito laikų T formos obeliskus, kurių aukštis siekia 3-6 metrus, o vienas toks sveria 40-60 tonų.

Kasinėjimų metu taip pat buvo aptikti įvairūs istoriniai objektai – įskaitant 65 centimetrų dydžio žmogaus statulą, kuriai, manoma, 12 000 metų.

Parengta pagal naujienų agentūros „Andalou“ pranešimą.