Mokslo ir technologijų pasaulis

Šias naujas rūšis mokslininkai aptiko kai kuriuose atokiausiose mūsų planetos regionuose penkiuose žemynuose ir trijuose vandenynuose. Į naujokų sąrašą pateko 17 žuvų, 15 gekonai, aštuoni žydintys augalai, šeši jūrų šliužai, penki voragyviai, keturi unguriai, trys kailiniai gyvūnai, dvi rajos, dvi širšės, dviejų rūšių samanos, dviejų rūšių koralai ir du driežai.

Mokslininkai nėrė į giliausius vandenynus ir keliavo per dykumas ir miškus ieškodami dar iki šiol nematytų gyvybės formų. Į Kalifornijos mokslų akademijos sudarytą sąrašą pateko ir žuvis, kuri buvo pavadinta vakanda, akį rėžiantis jūrinis šliužas bei bespalvis voragyvis, aptiktas tamsiose olose Kroatijoje, rašo „The Daily Mail“.

Vienas Sidnėjuje dirbantis ekspertas patvirtino, kad unikali žuvis vakanda buvo aptikta daugiau nei 60 metrų gylyje žemiau vandenyno paviršiaus prie Tanzanijos krantų. Maždaug šešių centimetrų ilgio žuvis turi tamsiai violetinius žvynus ir buvo pavadinta pagal mitinę tautą iš „Marvel“ komiksų ir „Juodosios panteros“ filmo.

Šią žuvį pamatė giliai nardantys mokslininkai iš Kalifornijos mokslų akademijos iniciatyvos „Viltis rifams“. Atradimą patvirtino Sidnėjaus universiteto taksonomijos specialistas Yi-Kai Tea. Jo teigimu, ši žuvis buvo aptikta vadinamojoje prieblandos zonoje giliai tarp koralinių rifų rytinėje Zanzibaro dalyje.

„Kai mes galvojome apie šių mažai išžvalgytų Afrikos rifų paslaptingumą ir izoliuotumą, iš karto žinojome, kad turime tą žuvį pavadinta vakanda“, – sakė jis.

Žuvis buvo apžiūrėta po mikroskopu, buvo ištyrinėti jos žvynai, pelekai ir stuburas, visa tai padėjo ją atskirti nuo kitų septynių rūšių šioje grupėje, o taip pat nuo giminaičių Indijos ir Ramiajame vandenynuose.

Mokslininkai taip pat aptiko retą baltai žydintį augalą, kurį pavadino Trembleya altoparaisensis. Šis augalas mokslininkams sukėlė tam tikrų sunkumų, nes jis... juda.

„Žmonės nemano, kad augalai juda, tačiau jie tikrai tai daro. Pasikeitus aplinkai, augalai juda į kitas vietas, kurios jiems labiau tinka“, – sakė botanikos ekspertas Frank Almeda.

Savo ruožtu Terry Goslineris iš Kalifornijos mokslų akademijos yra vienas iš garsiausių pasaulyje jūrų šliužų atradėjų ir ekspertų. Jis yra atradęs maždaug ketvirtadalį pasaulyje žinomų jūrų šliužų, įskaitant šešis, kurie buvo atrasti šiais metais. Vienas iš tokių šliužų yra Madrella amphora, kuris yra itin panašus į sraigių ikrus, kurie paprastai supa jų gyvenimo vietą.

„Mes neseniai genetinių tyrimų metu patvirtinome, kad jūrų šliužai imituoja kitų rūšių spalvas, – sakė dr. T. Gosliner. – Tačiau tikrai retas atvejis, kai jūrų šliužai visiškai imituoja kitas rūšis.“

Į šiųmetį naujokų sąrašą pateko ir keli vorai ir kiti voragyviai. Tarp jų yra ir voras Myrmecicultor chihuahuensis, mintantis skruzdėlėmis ir gyvenantis Čihuahua dykumoje.

„Didžiąją dalį laiko šie vorai praleidžia po žeme skruzdėlynuose, nors mokslininkai tiksliai nežino, kodėl, – sakė Kalifornijos mokslų akademijos entomologijos ekspertas Darrellas Ubickas. – Vienintelis būdas pamatyti, ką jie daro, yra juos iškasti. Tačiau tuomet jie nebebus natūralioje aplinkoje“.

Kitas pirmą kartą aprašytas voragyvis yra Lola konavoka – peršviečiamas aštuonkojis padaras, gyvenantis giliai tamsiuose olų tinkluose Kroatijoje.