Mokslo ir technologijų pasaulis

„Man mokykloje neįdomu“, – jei Lietuvos tėvai už šią kas kartą iš savo vaikų išgirstą frazę gautų po eurą, gyventume kaip skandinavai. Mokytojų teigimu, interneto amžiuje gimusiems Z ir Alpha kartų vaikams įpūsti motyvacijos mokytis pavyksta kalbant jų kalba.

Gruodį paskelbti tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatai verčia sunerimti mokinių tėvus ir mokytojus. Lietuvos penkiolikmečiai pagal skaitymo rezultatus rikiuojasi 29-36 pozicijoje, o pagal matematinio raštingumo rezultatą – 32-37 vietoje iš 79.

Tyrimą atlikusi Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvai rekomenduoja spręsti ugdymo turinio problemas, kad būtų įtraukti nauji gebėjimai, kompetencijos ir naujos mokslo sritys. Taip pat itin svarbi rekomendacija – didelį dėmesį skirti ankstyvajam ugdymui.

Tačiau mokytojai pabrėžia, kad pirmas žingsnis link gerų rezultatų yra moksleivių sudominimas ir bendravimas su jais, o ne pasenusių taisyklių taikymas. Į šalyje girdimus nusiskundimus dėl vaikų nenoro mokytis jauni pedagogai atsako patarimais, kaip padėti atrasti motyvaciją ir jos neprarasti.

Suprasti priežastį

Istorijos mokytojo Haroldo Maselio manymu, yra kelios svarbios priežastys, kodėl mokiniui kartais pritrūksta motyvacijos. Visų pirma, vaikas gali tiesiog nejausti susidomėjimo dalyku, todėl jam reikėtų padėti mokytis ir parodyti žinių vertę.

„Mano atveju tai yra istorijos susiejimas su vaikui patinkančia sritimi. Kuomet moksleivis nemoka mokytis, jis susiduria su iššūkiais ir dažniausiai lieka demotyvuotas. Tada stengiuosi vaikui paaiškinti, kaip tyrinėjama istorija ar kaip nagrinėjami šaltiniai. Kai mokinys ima suprasti, kaip geriau mokytis, o dar ir pamato pirmuosius rezultatus, jis pajaučia motyvaciją tęsti toliau“, – sako „Saulės“ privačioje gimnazijoje vaikus mokantis H. Maselis.

Kita svarbi mokytojo įvardinama priežastis gali būti nepasitikėjimas savimi, kai mokinys galvoja, jog negali išmokti ir jam nepavyks. Tuomet vaikui trūksta drausmingumo, pamokų metu jis blaškosi, užsiima kitomis veiklomis. Galimas tokios situacijos sprendimas – artimesnio ryšio su mokiniu užmezgimas, atvirai paaiškinant jam savo savijautą, kuri kyla dėl mokinio nedrausmingumo ar nesėkmės. Su vaiku reikėtų kalbėtis ne tik apie mokslus, bet ir jam įdomius klausimus.

Įžvelgti vertę ir tikslą

„Motyvacija mokytis ankstyvame amžiuje yra kiek kitokia nei vyresniame, tačiau pastangos suprasti vaiką ir drauge rasti kelią į žinias lieka tos pačios. Dirbu su pradinėmis klasėmis ir tenka susidurti su mokiniais, kurie dėl jauno amžiaus dar negeba suvokti mokymosi tikslo arba dėl besiformuojančio charakterio atsisako bandyti suprasti“,  – teigia anglų kalbos mokytojas Rokas Bučelis.

Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų vaiką pažinti kaip asmenybę ir ieškoti būdų, kaip su juo kalbėtis. Anot R. Bučelio, svarbu sukurti lanksčią, kūrybišką motyvacinę sistemą bei įrodyti, jog tai, kas daroma klasėje, yra įdomu, naudinga ir reikalinga. Netgi labiau negu tai, ką jie mėgtų daryti vietoj to.

Ar vaikas stokojantis gebėjimų, ar itin gabus – visiems reikia parodyti, kad mokyklos veiklos yra didžiulės vertės. Kartu reikia suteikti galimybę išreikšti save tose veiklose. 

Jam pritaria ir istorijos mokytojas H. Maselis: „Mokiniams, ypač jau vyresniems, turiu labai konkretų patarimą. Prašau jų atsakyti į klausimą, ko nori ateityje, ir išsikelti aiškų tikslą, kodėl eina į mokyklą, ko siekia joje. Mokiniai turi nebijoti būti ambicingi bei kelti aiškius tikslus – būtent taip jie ir pajunta motyvaciją”.

Įdomu tai, kas aktualu

Chemijos mokytojas Rokas Pčalinas savo sritį laiko dėkingu mokslu, nes mokinius jam sudominti gana lengva, atliekant įvairius eksperimentus. Kita vertus, chemija yra labai sunki disciplina, todėl mažai mokinių renkasi laikyti chemijos egzaminą ir jiems sunku neprarasti motyvacijos intensyviai mokytis.

„Sudominti mokinį bandau, siedamas mokslą su kasdieniniu gyvenimu, aktualiomis mokslinėmis naujienomis, dalykais, kuriuos galima pritaikyti čia ir dabar. Pavyzdžiui, šiuo metu dažnai kalbame apie klimato atšilimą bei apie klimato kaitos aktyvistę Gretą Thunberg. Pamokų metu kviečiu diskutuoti, kokios šios situacijos priežastys, o kartu susimąstyti, kokios gali būti to pasekmės“, – pasakoja mokytojas. 

Jo patarimas – atrasti priežastį, kodėl bet kuri iš mokslo šakų yra aktuali. Jeigu vaikui kas nors iš tiesų patinka, tai galima susieti su visomis disciplinomis.

Emocija be rutinos

Jei mokinys neturi motyvacijos, fizinio ugdymo mokytojas Raimondas Dikinis iš savo patirties rekomenduoja pamokas paįvairinti, pavyzdžiui, pakeisti ugdymosi aplinką, nes mokiniai kitoje terpėje atsigauna tiek emociškai, tiek fiziškai.

„Mano pamokų pagrindinis tikslas, be fizinio aktyvumo ir socialinių įgūdžių formavimo, yra sukelti mokiniui gerų emocijų ir minčių, suteikti progą pailsėti nuo protinio darbo, – sako mokytojas R. Dikinis. – Manau, kad jų metu vaikams netrūksta motyvacijos, nes jie supranta, kad fizinis aktyvumas ir sportas yra ne tik viena iš poilsio ar laisvalaikio praleidimo formų, bet ir padeda jaustis laimingam bei sveikam. Tiesa, mokiniui svarbu dar duoti laisvės improvizuoti ir leisti bent šiek tiek prisidėti prie pamokos turinio kūrimo.“

Mokytojas fizinį aktyvumą išskiria kaip vieną iš pagrindinių gyvenimo kokybės gerinimo įrankių, kuris vaikams leidžia išlikti sveikiems ir stipriems, formuoja sveiko gyvenimo įpročius, be to, padeda pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų, gerina mikroklimatą klasėje ir skatina lyderystę.

Interaktyvumas ir technologijos

Gimnazijos mokytojai pritaria, jog šiuolaikiniai mokiniai jaučia silpnybę technologijoms: nuo planšečių ir kompiuterių iki išmaniųjų lentų ir 3D akinių. Visa tai žadina smalsumą, yra interaktyvu bei leidžia prisiliesti prie pažangių sprendimų. Tą patį Lietuvai rekomenduoja ir EBPO.

Kaip sako pradinių klasių mokytojas R. Bučelis, nors mokiniams vis dar labai patinka tradiciniai dalykai kaip žaidimai, bendravimas, knygos, reikia mokėti viską sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis ir panaudoti klasėje. Jeigu užduotys mokomos atlikti  kūrybingai, paprastai mokinys susidomi, įsitraukia, o su naujausiomis technologijomis tai tik lengviau pasiekiama.

Jaunų pedagogų nuomone, mokymosi motyvacija visų pirma yra pasitikėjimas savo jėgomis ir noras mokytis, prisiimant atsakomybę už savo rezultatus, lankant ir įsitraukiant į pamokas, atliekant namų darbus.

„Mokyklos suoluose sėdintys vaikai yra mūsų dabartinio pasaulio veidas. Norėdami juos motyvuoti, jokiu būdu negalima taikyti akademinės prievartos, reikia kalbėtis, užmegzti ryšį su jais ir tiesiog gerbti vienas kitą“, – sutinka pedagogai.