Mokslo ir technologijų pasaulis

Gerai žinoma, kad katėms patinka mėgautis saulės voniomis – ir 74 metrų aukščio Sfinksas, panašu, čia nėra išimtis. Pasak Egipto senienų ministerijos, sfinksas vėl pademonstravo „savitą astronominį“ momentą: per pavasario saulėgrįžą Saulė nusileido tiksliai ant pusiau žmogaus – pusiau liūto peties.

Anot ministro, šis reiškinys nutinka tik du kartus per metus: kovo ir rugsėjo mėnesiais, per pavasario ir rudens lygiadienius.

Lygiadienio metu žemės ašis nebūna nukreipta tiesiai į saulę ar nuo jos, tad Šiaurės ir Pietų pusrutuliai gauna vienodą saulės šviesos kiekį. Kitaip tariant, diena ir naktis tą dieną būna vienodo ilgio.

Mitinis pusiau žmogus – pusiau liūtas iškaltas iš kalkakmenio uolienos. Jo veidas, pasak „Encyclopedia Britannica“, greičiausiai atkartoja faraono Chefreno (Khafra) veidą – ketvirtojo senovės Egipto 4-osios dinastijos valdovo (2575 – 2465 m.pr.m.e), kuriam buvo pastatyta ir antroji bei trečioji Gizos piramidės.

Sfinkso padėtis lygiadienių ir vasaros saulėgrįžos atžvilgiu leidžia manyti, kad senovės egiptiečiai tikslingai pastatė žmogaus-liūto skulptūrą. „Šis reiškinys įrodo, kad archeologai klydo sakydami, kad senovės egiptiečiai atsitiktinai rado senovės uolą ir pavertė ją liūto su žmogaus veidu statula“, – „Facebook“ įraše rašo Egipto Senienų ministerija.

Kitos senovės kultūros taip pat statė didelius paminklus, kuriuose fiksuojamos trumpalaikės saulėgrįžos ir lygiadienių akimirkos – įskaitant Stounhendžą Anglijoje, „kalendorinę uolą“ Sicilijoje, neolitinę akmenų struktūrą Vokietijoje ir majų miestą Tulumą Meksikoje.

Parengta pagal „Live Science“.