Mokslo ir technologijų pasaulis

Per pastarąjį mėnesį pasaulis susidūrė su dideliu išbandymu – visą pasaulį apėmusia COVID-19 pandemija. Kaip ir visas krizes, taip ir šią lydi ne tik informacija, bet ir dezinformacija.

Ji skleidžiama kartais ir dėl nepatyrimo, nemokšiškumo, o kartais – ir specialiai, siekiant kiršinti ar trukdyti įvairiems procesams.

Pavyzdžiui, pelno nesiekianti JAV organizacija AVAAZ nustatė, kad 40 proc. socialiniame tinkle „Facebook“ pateiktos informacijos, susijusios su COVID-19, neatitinka tikrovės. Nustatyta 4000 melagingų straipsnių, kurie buvo parodyti 40 milijonų kartų.

Žinoma, „Facebook“ nesidžiaugia, socialinio tinklo vadovai pareiškė, kad su tokia padėtimi nesitaikstys. Socialinis tinklas paskelbė, kad kad daugumą melagingų įrašų apie 5G arba vaistus ir netradicinę mediciną, galinčią išgydyti nuo koronaviruso, jau ištrynė.

Tačiau tie patys mitai atkeliauja ir į lietuviškąją erdvę, todėl „Lietuvos rytas“ kreipėsi į mokslininką, kad šis paaiškintų gandų atsiradimą ir jų pagrįstumą.

COVID-19 ir 5G – nesusiję

Vienas iš keistesnių mitų, pastaruoju metu aptinkamas ir lietuviškose „Facebook“ grupėse, yra dezinformacija, kad COVID-19 sukėlė 5G ryšys, kurio bandymai kaip tik tuo metu prasidėjo Uhane.

„Tai yra gandas, sulipdytas neaišku kokiu pagrindu. Paskaičius įvairias sąmokslo teorijų svetaines, matyti vienintelis dalykas, kaip COVID-19 siejasi su 5G, tai, kad abu dalykai prasidėjo daugmaž tuo pat metu.

Bet daug dalykų nutinka vienu metu. Internete galima rasti grafikus, sugretinančius mirtingumą su Eltono Johno dainomis, bet koreliacija nereiškia priežastingumo“, – sakė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas, fizikos mokslų daktaras Sergejus Orlovas.

Anot jo, 5G su COVID-19 niekaip nesusijęs. „Čia lygiai tas pats, kas sakyti, kad didelis garso kiekis mums pavojingas, todėl reikėtų uždrausti visus orkestrus“, – sakė mokslininkas.

Jis taip pat pastebėjo, jog neįmanoma teigti, kad 5G ryšys buvo pradėtas testuoti būtent Uhane.

„Kinija šio ryšio standarto testus vykdė visuose miestuose, jie buvo daromi ir Pekine, ir kitur. Tokie bandymai nėra kažkas unikalaus, ryšio bokšteliai diegiami visur.

O Uhanas yra tiesiog stambus miestas, jame daug gamyklų, tad natūralu, kad vietoje, kur didelė populiacija bei veikia daug stambių įmonių, bandomas ir 5G“, – aiškino S.Orlovas.

5G nežudys gyvų organizmų

Dar vienas populiarus technologinis mitas – esą 5G žudo gyvus organizmus, o populiariausia mito atšaka – kad naujasis ryšio standartas paveikia paukščius.

„Šis mitas atsirado Nyderlanduose. Iš tiesų ten viename parke masiškai išgaišo 230-280 paukščių, ir pasklido gandas, kad taip nutiko dėl 5G bandymų.

Įdomiausia, kad toje vietoje tikrai buvo testuojamas 5G bokštelis, bet tai buvo daroma jau po šio incidento su paukščiais“, – aiškino S.Orlovas.

Mokslininkas pabrėžė, kad šiuo atveju žmonės, kurie paskleidė šį gandą, nepadarė elementarios faktų analizės ir susiejo 5G atsiradimo bei paukščių žūtį, nors tai tiesiog negalėjo nutikti, nes įvykiai nesutapo laike.

„Staigios paukščių mirtys nėra labai retas atvejis. Jungtinėse Valstijose 1980 metais jų buvo užfiksuotos 137, nors tada ne tik 5G, bet ir išvis mobiliojo ryšio nebuvo“, – pastebėjo fizikas.

Kalbėdamas apie pačią galimybę žudyti gyvus organizmus 5G ryšiu, S.Orlovas aiškino, kad mikrobangos priklauso palyginus saugiam elektromagnetinių bangų diapazonui: „Jos neprasiskverbia giliai į mūsų kūnus.

Šių bangų ilgiai maži, tad mikrobangos negali mūsų jonizuoti – atplėšti nuo ląstelių elektronus ar kitaip sutrukdyti jų gyvybinėms funkcijoms, sukelti mutacijas ar dar ką nors“.

Mokslininkas teigė, kad tokių bangų poveikis – grynai šiluminis, tad tam, kad užmuštum paukštį, reikėtų labai didelio intensyvumo spinduliuotės.

„Tai turėtų atrodyti panašiai, kaip senovės graikai gindamiesi nuo romėnų degino šių laivus įgaubtais veidrodžiais nukreipdami saulės šviesą. Su paukščiais reikėtų irgi kažko panašaus – parabolinės antenos, kuri būtų nuolat nukreipta į paukštį“, – aiškino FTMC specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kalbant apie signalo galią, 5G telefono stotys siekia 40 vatų, o mobilieji telefonai – nuo 0,1 iki 2 vatų.

„Paukščio „kepti“ reikėtų bent kilovato, tai reiškia, net 25 kartus didesnės galios, nei turi 5G stotis. Kiek pamenu, mikrobangų krosnelėje kepant dešreles, tai trukdavo apie pusvalandį“, – pasakoja fizikas. O čia juk paukštis, kuris netupės vietoje, jei pajus, kad yra kepamas.

Telefonu kiaušinio neišvirsi

Dar vienas keistas mitas, kurio tariamų videoįrodymų galima rasti internete, tai, kad mobilusis telefonas yra toks galingas, jog juo galima išsivirti kiaušinį.

„Kaip jau kalbėjome, virimui reikia bent vieno kilovato galingumo – ir kiaušinis idealiomis sąlygomis (neperduodamas niekam temperatūros) išvirs per 5 minutes. Bet telefono galia yra daugų daugiausia du vatai, tad toks procesas užtruks 500 kartų ilgiau – 2500 minučių.

Tai reiškia, kad pats galingiausias ir nesaugiausias pasaulio telefonas, kurio galia, jei neklystu, siekia 1,97 vato, kiaušinį virs beveik 42 valandas arba beveik dvi paras. Ir čia kalbama apie virimą idealiose sąlygose“, – mitą paneigė fizikos mokslų daktaras.

Tuo tarpu patys kokybiškiausi telefonai pačiomis pavojingiausiomis sąlygomis (kai jie yra toliausiai nuo pastotės, todėl dirba maksimaliu galingumu) spinduliuoja 0,20-0,25 vato – apie 8 kartus mažiau.

„Tai reiškia, kad virimas tokiu telefonu truktų apie 333 valandas, arba beveik dvi savaites“, – apibendrino mokslininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad internete galima rasti šį gandą tariamai iliustruojančių vaizdo įrašų, tačiau jie – padirbti.

„Nepriklausomi tyrėjai darė eskperimentą – jie pusantros valandos skambino į telefoną, padėtą šalia kiaušinio, Tačiau per tiek laiko neužfiksavo jokio temperatūros padidėjimo“, – aiškino dr. S.Orlovas.

Kalbant ne apie telefonus, o apie mobiliojo ryšio antentas, mokslininkas pripažįsta, kad įdomu tai, jog per visą šios technologijos egzistavimo tą laiką, kiek naudojamas mobilusis ryšys, nebuvo pastebėta kad telekomunikacijų darbuotojai, pavyzdžiui, aptarnaujantys mobiliojo ryšio stotis, labiau nei kiti sirgtų vėžiu ar turėtų ryškių kokių kitų ligų paūmėjimų, lyginant su visos populiacijos vidurkiu.

Kirsti medžius būtų kvaila

Bene dažniausiai tiražuojamas su 5G technologija susijęs mitas, esą dėl šio ryšio plėtros bus kertami medžiai.

S.Orlovas pasakojo, kad šis gandas atsirado dėl nuotraukos iš Serbijos, kur viename parke buvo keli papuvę klevai, tad juos buvo nutarta nukirsti ir atsodinti.

„Taip nutiko, kad netoliese operatorius pastatė ir pirmą 5G bokštelį. Sąmokslo teorijos šalininkai šiuos faktus susiejo, o visi paaiškinimai, kad medžiai serga, dėl to kertami ir bus atsodinti, buvo ignoruojami“, – aiškino mokslininkas.

Bet jis pripažįsta, kad medžiai, jų lapai iš tiesų trukdo 5G ryšiui. „Taip yra dėl to, kad 5G ryšys naudoja bangas, esančias diapazone nuo 2,4 GHz iki beveik 60 GHz.

Pastaruoju atveju bangos ilgis gaunasi vos 3 milimetrai. Esant tokiam bangų ilgiui, medžių lapai tampa kliūtimi, o kadangi signalas priverčiamas keliauti ne tiesiai, nukenčia jo kokybė“, – pasakojo FTMC darbuotojas.

Tačiau, anot mokslininko, teigti, kad dėl tokio dalyko bus kertami medžiai, yra kvailystė.

„Juk tokį pat efektą kaip medžiai turi stambesnės reklamos, pastatų sienos, langai, – sakė dr. S.Orlovas. – Tiesą sakant, miesto aplinkoje medžiai pagal ryšio trukdymą yra trečioje ar ketvirtoje vietoje, tad norint gero 5G ryšio, pirmiau reikėtų šalinti reklamas ar griauti pastatus“.

Tuo tarpu miškingose vietovėse tokia problema bus sprendžiama aukščiau iškeliant 5G antenas.

5G nenaikina deguonies

Na, o vienas keisčiausių mitų – esą 5G ryšys naikina deguonį.

„Toks teiginys prieštarauja fizikos dėsniams. Nes 5G yra spinduliuotė, o deguonis yra molekulė. Kaip spinduliuotė gali absorbuoti deguonį? Iš tiesų tik atvirkščiai – deguonis gali absorbuoti spinduliuotę.

Šis mitas irgi iš tų, kuriuos skleidžia žmonės, neturintys fizikos žinių“, – aiškina fizikos mokslų daktaras.

Anot jo, 60 GHz yra deguonies absorbcijos juosta, tačiau 5G standartas kol kas nenumato tokio aukšto dažnio, nes tokioje juostoje informacija nesklinda.

„Grubiai tariant, 5G bokštelis kaitintų deguonį, o vartotojo telefonas ramiai gulėtų ant stalo ir neveiktų. Tokiu atveju būtų tiesiog beprasmiška diegti 5G ryšį. Koks kvailys bandys komunikuoti dažnių juostoje, kurioje signalas sugeriamas?“, – stebėjosi mokslininkas.

Dezinformacija – informacinio karo dalis

Paklausus mokslininko, dėl kokių priežasčių paskutiniu metu 5G susilaukia tokio aršaus puolimo, kai nieko panašaus nebuvo ankstesnių ryšio kartų diegimo atvejais, dr. S.Orlovas teigė, kad, jo manymu, visa tai yra informacinio karo dalis.

„Kinija aktyviai diegia 5G stotis, Rusija per keletą metų planuoja padengti didžiausius šalies miestus 5G ryšiu. Dėl to trumpuoju laikotarpiu galbūt norima pristabdyti konkurentų plėtrą, ilguoju – imti lyderiauti 5G technologijose“, – svarstė mokslininkas.

Jis pastebėjo, kad demokratiškoji Europa kol kas atsilieka: Briuselis stabdo 5G bokštelių statybą, Anglijoje jie padeginėjami, o dėl to vienu atveju net nutrūko ryšys su ligonine, kurioje buvo gydomi COVID-19 ligoniai.

„Mano nuomone, Europoje tokia situacija yra dėl to, kad Vakaruose protesto tradicijos yra pakankamai gilios ir politikai su operatoriais į jas atsižvelgia. Tuo tarpu kokioje Kinijoje ar Rusijoje nepaprotestuosi – ten atvažiuos specialiosios pajėgos ir labai greitai baigsis tavo protestas“, – aiškino S.Orlovas.