Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai Brazilijoje atrado įspūdingą ruožą sujungtų termitų pylimų – net 200 milijonų vabzdžių statinių, kurie šiaurinėje Brazilijos dalyje užima 230 000 kvadratinių kilometrų plotą. Net iki 3 metrų aukščio pylimai yra 4000 metų senumo – tačiau juose termitai gyvena iki pat šiol.

Sausringoje krūmynų miškų vietovėje pasislėpę dešimtys milijonų tankiai esančių kūgio formos pylimų, kuriuos vietiniai vadina „murundus“. Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Nebraskos ir Niujorko (JAV) sako, kad termitų regiono dydį nustatė pagal patvirtintus sausumos žemių tyrimus ir palydovų nuotraukas, kuriose ir matomi šie termitų pylimai.

Šie pylimai nėra lizdai, o veikiau sudėtingo tarpusavyje susijusių požeminių tunelių tinklo dalis – ir kiekvieną pylimą sudaro tiek žemių, kiek telpa viename vidutinio dydžio savivartyje.

Šį tinklą pastatė termitai Brazilijos termitai Syntermes dirus. Mokslininkai sako, kad termitų pylimai ir juose esantys tinklai išliko vientisi ir nesugriuvę iki pat šiol dėl sausringo klimato ir rūgštingų molžemių. Be to, šiame regione žemdirbystė beveik nepraktikuojama.

Paėmus dirvožemio pavyzdžius iš 11 pylimų sandūros, paaiškėjo, kad jų amžius siekia nuo 690 iki 3280 metų. Pagal ilgaamžiškumą šiuos termitų pylimus galima lyginti su seniausiais pasaulyje žinomais Afrikoje esančiais termitų pylimais.

Mokslininkai skaičiuoja, kad termitų pylimų kompleksą sudarė net iki 200 milijonų statinių, o dirvožemio kiekis, kurį sunešė šie vabzdžiai, prilygsta 4000 Didžiųjų Gizos piramidžių statybai. Mokslininkai sako, kad dėl šios priežasties tai yra didžiausias žinomas ekosistemos inžinerinis statinys, kurį pastatė viena vabzdžių rūšis.

Pačiuose pylimuose nėra vidinės sistemos – priešingai nei pylimuose, pastatytuose kitur. Kiekviename atskirame pylime yra vienintelis didelis centrinis tunelis, kuris panyra po žeme, kur susijungia su kitais požeminiais tuneliais. Požeminiuose aukštuose laikomos masito atsargos – lapai – arba termitų jaunikliai, tačiau mokslininkams taip ir nepavyko aptikti „karališkosios kameros“ su termitų karaliene – nei pačiuose pylimuose, nei po jais.

Be to, tuneliai nėra atviri aplinkai, dėl ko mokslininkai atmetė versiją, kad jie skirti požeminio tinklo vėdinimui.

Mokslininkai pasakoja, kad naktį grupės, kurias sudaro 10-50 termitų darbininkų arba kareivių, išnyra ieškoti maisto iš mažų (apie 8 milimetrų skersmens) laikinų angų, esančių tarp pylimų. Įdomu tai, kad pasinaudojus šiomis angomis, jos vėliau yra užtaisomos.