Mokslo ir technologijų pasaulis

BBC reporteris Peteris Goffinas visą gyvenimą bijojo mikrobų. Ši psichikos ypatybė, dar vadinama misofobija arba germofobija, paruošė jį koronaviruso pandemijai. Jis žino, kaip laikytis higienos taisyklių ir kontroliuoti savo nerimą.

„Kai sėdėjau ant virtuvės grindų ir šluosčiau maišus su kukurūzų dribsniais dezinfekavimo priemone, staiga suvokiau: ruošiausi COVID-19 epidemijai beveik 20 metų!“ – pasakoja P. Goffinas.

Paauglystėje jam buvo nustatytas obsesinis kompulsinis sutrikimas.

„Didžiąją gyvenimo dalį paniškai bijojau mikrobų: nuolat nerimavau, ar jų gali būti bet kur, ir galvojau, kaip su jais elgtis. Tačiau dabar visas pasaulis turi laikytis atsargumo priemonių, kurios man jau seniai tapo įprasto gyvenimo dalimi“, – tęsia reporteris.

Skirtingais gyvenimo etapais jis savotiškai vengė socialinio kontakto, plovė rankas iškart palietęs paviršių, dezinfekavo produktus, parsivežtus iš parduotuvės.

Nepatogūs klausimai

„Atsiradus koronaviruso pandemijai, pastebėjau, kad daugelis mano perteklinių dezinfekavimo būdų tapo norma. Dar daugiau, žmonės pradėjo suvokti mano neišnykstantį nerimą, kurio priežastis yra supratimas, kad apsisaugoti nuo infekcijos praktiškai neįmanoma.

Tūkstančiai, o gal net milijonai žmonių kasdien užduoda sau tuos pačius klausimus: „Ar šis žmogus parduotuvėje prisiartino ne per arti?“, „Ar aš pakankamai ilgai ploviau rankas?“, „Ar muilas pašalins visus mikrobus ir virusus?“

XIX a. vid. prancūzų gydytojai, pradėję tirti sutrikimą, pavadino la folie du doute – „abejonių beprotybe“. Tai geriausiai apibūdina jausmus, su kuriais susiduriu nuolat“, – pasakojo jis.

Atrodytų, turėtume būti tikri dėl savo saugumo, jei laikysimės atstumo, plausime rankas ir paisysime visų karantino taisyklių. Tačiau iš tikrųjų mus persekioja nuolatinis netikrumas ir abejonės, kad taip nėra.

Naujos (ar senos?) problemos

Remiantis kai kuriais pranešimais, daugelis žmonių, kurie dar prieš pandemiją bijojo mikrobų, teigė, kad dabar tapo ramesni.

Vis dėlto P. Goffinas pripažįsta, kad jo jausmai yra dvejopi: „Socialinė reklama tik sustiprino įsitikinimą, kad mikrobai lengvai perduodami vieno žmogaus kitam, net jei jūs tiesiog vaikščiojate gatve. Rekomendacijos, kaip plauti rankas, verčia dar labiau jaudintis, ar jos švarios. Maisto prekių pirkimas man vėl tapo tikra kankyne – dabar žinau, kad produktų sterilizavimas iš tikrųjų yra pagrįstas. Visa tai man pažįstama, tačiau tikėjausi, kad šie įpročiai amžinai išliks praeityje.“

Dabar, pasak jo, kai daugelis pasaulio šalių vis labiau galvoja apie karantino švelninimą, dar sunkiau išlikti ramiems ir veikti protingai, nors šiuo metu tai labai svarbu. Po parduotuvių, mokyklų ir sporto salių atsidarymo vis tiek kelis mėnesius jausime nežinomybės baimę.

„Metai terapijos mane išmokė, kad nerimą galima suvaldyti. Tereikia atvirai kalbėtis apie savo jausmus su žmonėmis, kuriais pasitikiu“, – atviravo reporteris. Jis pridūrė, kad kartais pandemijos metu dėl didžiulio susirūpinimo dėl sterilumo jis pats sau atrodo juokingas ir kad tik jis vienas jaučia nerimą dėl viruso sklaidos. Tačiau taip toli gražu nėra.

Nesate vieni

Tiems, kurie nors ir laikosi visų karantino priemonių, tačiau vis tiek nebegali suvaldyti baimės dėl galimai užterštų paviršių ar aplinkos, gali praversti keli faktai:

• Didesnė dalis žmonių, kurie susirgs koronavirusu, vis dėlto pasveiks;
• Jūsų odai nuvalyti pakanka paprasto muilo ar indų ploviklio;
• Dauguma saugos priemonių, rekomenduojamų karantino metu, veikia.

P. Goffinas primena, kad pandemijos laikotarpiu nesate vieni – yra daugybė žmonių, kuriuos taip pat kamuoja nerimas dėl ateities neapibrėžtumo, pablogėjusios finansinės situacijos, galimo darbo praradimo ir virusinės infekcijos. Tačiau svarbiausia yra išmokti kontroliuoti šiuos jausmus, o jeigu nepavyksta patiems – kreiptis pagalbos. Kartu galime tai įveikti.