Mokslo ir technologijų pasaulis

Lietuvoje pastaraisiais metais smarkiai padidėjo sergamumas erkių platinamomis ligomis. Pernai erkiniu encefalitu užsikrėtė 711 asmenų, tai yra kone dukart daugiau nei užpernai. Tikėtina, kad šiemet užsikrėtusių asmenų bus dar daugiau.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė pasakojo, kad vien per pirmus penkis mėnesius registruoti 55 erkinio encefalito atvejai. Pernai per tą patį laikotarpį registruoti 33 atvejai.

Išaugo ir sergamumas erkių platinama Laimo liga, nuo kurios skiepų nėra. Per pirmus keturis šių metų mėnesius registruoti 166 Laimo ligos atvejai. Pernai per tą patį laikotarpį registruota 100 Laimo ligos atvejų.

Tempti į viršų, nesukiojant

Jeigu nuo erkinio encefalito padeda apsisaugoti skiepai, tai nuo Laimo ligos skiepų kol kas, deja, nesukurta. Tad svarbu grįžus iš lauko apsižiūrėti, ar neįsisiurbė erkė, o pastebėjus ją kuo greičiau ištraukti.

„Traukti erkę reikia, suėmus kuo arčiau odos. Tempti į viršų, nesukiojant. Jeigu galvutė ar siurbliukas lieka, jie vėliau savaime pasišalina. Ištraukus žaizdą reikia dezinfekuoti“, – pamokė A.Bartulienė.

Kodėl erkės svarbu nesužeisti?

Kaip teisingai ištraukti erkę, vaizdo įrašų platformoje „YouTube“ pademonstravo ir Manitobos universiteto Kanadoje veterinarijos entomologijos mokslų daktarė Kateryn Rochon.

K.Rochon sakė, kad svarbu nesužeisti erkės, nes ji maitinasi krauju, suleisdama seiles. Taigi, sužeidus erkę, ji, išsigandusi suleidžia dar daugiau seilių, kuriose yra ligų sukėlėjų.

Norint saugiai pašalinti erkę reikia paimti pincetą, suimti erkę kaip įmanoma arčiau odos ir lėtai ištraukti, tempiant tiesiai į viršų.

„Žmonės nerimauja, kad viduje lieka erkės galvutė. Tiesą sakant, jos neturi galvos. Viskas, kas lieka – yra mažos burnos dalys“, – paaiškino K.Rochon, pridūrusi, kad visada gerai vietą, kur buvo įsisirubusi erkė, dezinfekuoti alkoholiu.

Kaip saugiai pašalinti erkę galite pamatyti čia:

Svarbu stebėti įkandimo vietą

ULAC gydytoja A.Bartulienė rekomendavo ištraukus erkę kurį laiką stebėti, ar įgėlimo vieta neparaudo ir, ar paraudimas nesiplečia.

Vien nežymus paraudimas nebūtinai reikš, kad esate užsikrėtę. Tai gali būti tiesiog vietinė reakcija į įgėlimą. Svarbu, kad paraudimas nesiplėstų. Jeigu pastebėsite, kad jis plečiasi, didėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Nors besiplečiantis paraudimas, vadinamoji migruojanti eritema, yra vienas pagrindinių Laimo ligos požymių, atsirandanti, praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, kartais ir anksčiau ar vėliau, gydytoja sakė, kad ji susiformuoja ne visiems.

Taigi, įsisirubus erkei, reikėtų stebėti, ar nepasireikš kiti ligai būdingi simptomai, dažniausiai panašūs į gripo: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, ar nepakils temperatūra.

Beje, ligos simptomai gali pasireikšti ne visiems. Priklausomai nuo į organizmą patekusių ligos sukėlėjų kiekio ir žmogaus imuniteto stiprumo, tiek Laimo liga, tiek ir erkinis encefalitas gali praeiti be simptomų.

Persirgus Laimo liga imunitetas nesusiformuoja

Gydytoja A.Bartulienė sakė, kad persirgus erkiniu encefalitu imunitetas susiformuoja visam gyvenimui.

Tačiau persirgus Laimo liga dėl cirkuliuojančių skirtingų jos potėpių imunitetas nesusidaro. Tad šia liga galima susirgti ir po kelis kartus.