Mokslo ir technologijų pasaulis

Romanas Trofimovas, Estijos pilietis, kovo 12 dieną iš Sankt Peterburgo iškeliavo į Bankoką. Kovo 19 dieną jis išsiruošė į Sebu miestą Filipinuose - iš Tailando sostinės į jį teko skristi per Manilą. Tačiau Sebu Trofimovas nepasiekė. Vietoje to jis kelis mėnesius gyveno Manilos oro uoste.

Kas nutiko? Na, sena gera 'rona. Kovo 20 dieną įsigaliojo kelionių draudimai ir Trofimovas negalėjo gauti Filipinų vizos. Situacija neeilinė, tačiau jei ne pirmyn, tai atgal, tiesa? Ne visai - „AirAsia“ žadėjo parskraidinti keliautoją į Tailandą, tačiau COVID-19 pandemija sparčiai uždarė visas duris. Trofimovui buvo žadama, kad situacija bus greitai išspręsta. „AirAsia“ atstovai pasiėmė vyro pasą, tačiau bėgo dienos ir naktys, o sprendimo nebuvo.

Trofimovas socialiniuose tinkluose rašė, kaip jam nusibodo gyventi viešbutyje ir miegoti ant grindų. Jis valgė oro uosto parduotuvėse įsigytą maistą ir dienas leido naršydamas internete. Balandžio 1 dieną Estijos ambasada pasirūpino, kad vyras būtų įleistas į aukštesnės klasės laukimo salę, kurioje jam buvo žymiai patogiau. Tačiau su kiekviena diena darėsi vis aiškiau, kad Trofimovas ten įstrigs ilgam.

Skrydžiai iš Manilos oro uosto visiškai sustojo, tačiau tuomet įvairios valstybės ėmė organizuoti savo piliečių grąžinimo skrydžius. Estija tokią galimybę pasiūlė ir Trofimovui, tačiau jis jos atsisakė dėl per didelių kelionės kaštų. Taip Trofimovas ir leido dienas iki liepos 7 dienos, kuomet pagaliau išskrido į Taliną. Keliautojas oro uoste gyveno 110 dienų.

Ir tai ne vienintelis toks oro uoste COVID-19 pandemijos įkalintas žmogus. Honkongas praneša, kad irgi turi keleivių, kurie oro uoste gyvena nuo kovo pabaigos. Tiesa, daugelis tokių kelyje atsako į pandemiją pagautų žmonių oro uoste praleido mažiau nei savaitę.

Žinoma, tokiu metu daug kas prisimena Mehran Karimi Nasseri - buvusį Irano pilietį, kuris 1988-2006 metais gyveno Šarlio de Golio oro uoste Paryžiuje. Nasseri tuo metu keliavo į Jungtinę Karalystę, kur planavo gyventi. Tačiau pakeliui jis prarado dokumentus ir tiesiog įstrigo oro uoste. Jis teigė, kad negali grįžti į Iraną, nes iš jo yra atimta pilietybė (vėliau paaiškėjo, kad tai nėra visai teisa). 1992 metais Prancūzijos teismas nusprendė, kad nėra reikalo vyrą deportuoti, nes jis atvyko legaliai, tačiau jo negalima įsileisti ir į šalį, nes jis neturi reikiamų dokumentų. Iranas jam padėti irgi nenorėjo. Nasseri istoriją įkvėpė filmą „Terminalas“, kuris turėjo būti pastatytas pagal Nasseri istoriją, bet iš tikrųjų su tikra istorija neturi beveik nieko bendro. 2006 metais senstantis Nasseri buvo hospitalizuotas, jo laikinas būstas buvo išardytas ir jis buvo perkeltas į prieglaudą netoli Paryžiaus.