Mokslo ir technologijų pasaulis

Prieš keliasdešimt tūkstančių metų mūsų protėviai ir neandartaliečiai turėjo bent vieną susitikimą, kurio pasekoje gimė vaikai. Nors tokie santykiai tarp modernaus žmogaus protėvių ir neandartaliečių yra užfiksuoti, niekas negalėjo įtarti, kad tai žmoniją taip neigiamai paveiks po 60 tūkstančių metų.

Pasisavintos neandertaliečių DNR dalys išplito toli per mūsų populiacijas: jos buvo perduodamas naujoms kartoms, net kai patys neandertaliečiai išnyko. Maždaug 50 proc. žmonių Pietų Azijoje ir 16 proc. žmonių Europoje turi neandartaliečių protėvių genų, o būtent tuos genus mokslininkai dabar sieja su sunkiausia COVID-19 forma, rašo „Science Alert“.

Neandartaliečių genetiką tyrinėjančių ekspertų komanda Vokietijoje ištyrė DNR grandinę, kuri buvo susieta su kai kuriais sunkiais COVID-19 atvejais, ir palygino ją su seka, kurią, kaip žinoma, turėjo Europos ir Azijos neandartaliečiai, rašo CNN.

DNR grandinė rasta 3 chromosomoje. Mokslininkų grupė susiejo tam tikrus šios sekos variantus su rizika sunkiau susirgti COVID-19.

„Mes parodome, kad rizika gali būti susieta su genomo segmentu, paveldėtu iš neandertaliečių, kurį šiandien turi apie 50 proc. žmonių Pietų Azijoje ir apie 16 proc. Europoje“, – tyrime, publikuotame žurnale „Nature“, teigė Svante Paabo ir Hugo Zebergas iš Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto.

Manoma, kad šiuolaikiniai žmonės iš neandartaliečių šį geną gavo, kai jie susikryžmino prieš 60 tūkstančių metų.

„Žmonės, kurie paveldėjo šį geną, turi 3 kartus didesnę tikimybę, kad susirgus COVID-19 jiems prireiks plaučių ventiliavimo aparato“, – sako H. Zabergas.

Mokslininkai stengiasi suprasti, dėl ko vieni žmonės yra labiau pažeidžiami SARS-COV-2 nei kiti. Ši liga jau nusinešė milijoną žmonių gyvybių.

Šią savaitę publikavome informaciją ir apie kitą tyrimą, kuris paaiškino, kodėl vieni žmonės nuo COVID-19 miršta, o kiti – net nejaučia simptomų. Šį straipsnį galite perskaityti ČIA.