Mokslo ir technologijų pasaulis

Amazonėje pasirodė mačetėmis apsiginklavę mokslininkai, kurie, ryto temperatūrai siekiant beveik 40 laipsnių pagal Celcijų, skynėsi kelią per tankias džiungles. Apsipylusi prakaitu, nedidelė vyrų ir moterų grupė kapojo ir plėšė šaką po šakos. Jie gręžė skyles žemėje ir ant medžių kamienų purškė dažus. Toks vandalizmas buvo vykdomas moksliniais tikslais – tai dalis pastangų tiksliau išmatuoti, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbuoja įvairių tipų miškai Amazonės baseine.

Amazonės džiunglės užima milžinišką teritoriją, dėl ko yra vadinamos planetos plaučiais. Brazilijos pakrašty, bet pačiame Pietų Amerikos kontinento centre, Rondonijos valstijoje, brazilų mokslininkai siekia išsiaiškinti, kiek anglies dvideginio gali saugoti ir atskirti didžiausi pasaulyje atogrąžų miškai, padedantys mažinti dujų emisijas, skatinančias pasaulinį atšilimą.

C. R. Sanquetta lapkričio mėnesį jau vadovavo savaitės trukmės ekspedicijai, kurios metu mokslininkų komanda – botanikas, biologas, agronomas ir dar keli miškininkystės inžinieriai – paėmė analizei daugybę tiek gyvų, tiek žuvusių augalų mėginių. Tai turi būti tikslus ir kruopštus darbas, kuriam naudojami grandininiai pjūklai, kastuvai, kamščiatraukiai bei slankmačiai.

Jį dažnai tenka atlikti drėgnomis sąlygomis, aplinkui knibždant daugybei vabzdžių. Tačiau Brazilijos komanda yra tik vienas kontingentas iš šimtų tyrinėtojų, kurie siekia išmatuoti anglies dvideginio kiekius sudėtingoje ir visai planetai gyvybiškai svarbioje Amazonės atogrąžų miškų ekosistemoje, kuri užima daugiau kaip 5 mln. kvadratinių kilometrų ir yra išsidriekusi per devynias valstybes.

Anglies dioksidas (CO₂) yra labiausiai paplitusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, užrakinančios karštį Žemės atmosferoje. Medžiai sugeria anglies dioksidą iš atmosferos ir saugo jį anglies pavidalu. Tai vienas pigiausių ir lengviausių būdų pažaboti emisijas. Tačiau šis procesas gali vykti ir atvirkštine tvarka.

Kai medžiai nukertami ar sudeginami – dažnai tam, kad būtų įkurti ūkiai ir karvių ganyklos – mediena išskiria anglies dioksidą atgal į atmosferą. Pagal dabartinius emisijų tempus, pasaulinė temperatūra iki 2100 metų turėtų padidėti 2,9 laipsnio pagal Celcijų, nurodo ne pelno siekiantis konsorciumas „Climate Action Tracker“.

Tai gerokai viršija 1,5 – 2 laipsnių ribą, kuri dar leistų išvengti katastrofiškų pokyčių planetai. Dėl pasaulinio atšilimo kyla jūros lygis, intensyvėja gamtinės nelaimės, gali prasidėti masinė pabėgėlių migracija.

Miškų kirtimai Amazonėje suintensyvėjo valdant dešiniojo sparno Brazilijos prezidentui Jairui Bolsonaro. Nuo 2019 metų, kai jis atėjo į valdžią, iš Brazilijos Amazonės buvo išskirta mažiausiai 825 tonos anglies dioksido. Tai daugiau, negu išskiria visi JAV lengvieji automobiliai per vienerius metus.

Šiandien beveik kiekviename žemyne yra mokslininkų, matuojančių anglies dioksido kiekius miškuose. Pirminiai rezultatai rodo, kad įvairių Amazonės rūšių sodinimas yra efektyvesnis būdas anglies dioksidui saugoti, negu leisti šioms vietovėms atželti natūraliai.

Tačiau rezultatai taip pat rodo, kad nėra jokios kitos išeities, kaip tik palikti miškus neliestus: 1 ha neliesto Rondonijos miško saugo vidutiniškai 176 t anglies dioksido, remdamasis Brazilijos mokslo ministerijos duomenų analize teigia C. R. Sanquetta. Tuo tarpu 1 ha atsodinto miško saugo 44 tonas, o sojų ūkiai – vos 2 tonas anglies dioksido.