Mokslo ir technologijų pasaulis

Visa sudėtinga aerobinė gyvybė Žemėje, kaip mes žinome, galiausiai išmirs. Bet taip staigiai, kaip dar niekada nebuvo.

Kol kas mūsų planetoje, kurioje gausu deguonies, klesti gyvenimas, tačiau Žemė ne visada buvo tokia – ir mokslininkai prognozuoja, kad ateityje atmosfera grįš į tokią, kurioje gausu metano ir mažai deguonies.

Laimei, anot tarptautinės tyrėjų grupės, tai neįvyks dar maždaug milijardą metų. Tačiau galiausiai, kaip teigia „New Scientist“, Žemės atmosfera sugrįš į gerokai mažesnį deguonies kiekį, koks buvo ankstyvojoje planetos istorijoje – ir tai bus bloga žinia visai gyvybei, įskaitant šių dienų žmonių palikuonis.

Komanda, kurią sudaro aplinkos mokslininkai iš Japonijos Toho universiteto ir Džordžijos technologijos instituto, Atlantos, teigia, kad maždaug po 1,08 mlrd. metų deguonies lygis atmosferoje nukris žemiau vieno procento.

Šis poslinkis sugrąžins planetą į tokią būklę, kokia ji buvo prieš maždaug 2,4 milijardo metų per vadinamąjį Didįjį oksidacijos įvykį (GOE).

Be to, naujojo tyrimo tyrėjai teigia, kad vargu ar atmosferos deguonis bus nuolatinis gyvenamųjų pasaulių bruožas, o tai turi įtakos mūsų pastangoms aptikti tolimesnės Visatos gyvybės ženklus.

Šis tyrimas buvo NASA „Nexus for Exoplanet System Science“ dalis – iniciatyva tirti egzoplanetų tinkamumą gyventi. Nors tyrimas nupiešia baisų vaizdą apie gyvenimą Žemėje, rezultatai gali turėti didesnę įtaką tam, kaip apibrėžti gyvenamą planetą – ar bent jau tuo atveju, jei planeta kada nors buvo tinkama gyvybei.

„Deguonies sumažėjimas yra labai, labai didelis – mes kalbame apie milijoną kartų mažiau deguonies nei šiandien", – sakė „Georgia Tech" tyrėjas Christopheris Reinhardas. Tas procesas gali įvykti tik per 10 000 metų, o tai yra tik laiko mirktelėjimas, atsižvelgiant į mūsų planetos amžių, kuris yra maždaug 4,5 milijardo metų.

Mokslininkai anksčiau prognozavo, kad padidėjusi Saulės spinduliuotė nušluos vandenyno vandenis nuo mūsų planetos paviršiaus per maždaug 2 milijardus metų, tačiau naujasis modelis, pagrįstas vidutiniškai 400 000 simuliacijų, sako, kad deguonies sumažėjimas pirmiau sunaikins visą planetos gyvybę.

Saulei vis labiau kaistant, įšilusi atmosfera sugers daugiau anglies dioksido. Galų gale šie CO₂ lygis taps toks žemas, kad augalai nebegalės vykdyti fotosintezės, sukeldami masinį išnykimą dėl deguonies trūkumo.

Šis deguonies lygio kritimas „greičiausiai bus pasiektas prieš prasidedant drėgnoms šiltnamio sąlygoms Žemės klimato sistemoje ir prieš gausų paviršinio vandens praradimą iš atmosferos“, rašo komanda žurnale „Nature Geoscience“.

Vietoj prarasto deguonies, atmosferoje žymiai padidės metano dujos, kurių lygis pakils net 10 000 kartų daugiau nei šiandien.

Ozonas taip pat bus išeikvotas, todėl Žemės paviršius bus bombarduojamas ultravioletiniais Saulės spinduliais.

Vis dėlto, gali būti, kad Žemės sistema taps anaerobinių (kuriai nereikalingas deguonis) gyvybės formų pasauliu.