Mokslo ir technologijų pasaulis

Pasak VU paleontologo prof. dr. Andrejaus Spiridonovo, Palangos paplūdimio dėl klimato kaitos gali nebelikti jau 2060 m.: „Ten, kur buvo paplūdimys - bus jūra, ir ta jūra bus šalia namų. Arba nebus net tų namų, nes periodiškai vyks katastrofiniai potvyniai, kurie juos nušluos, kaip Naujajame Orleane. Tiesiog žmonės iš ten išsikraustys“.

Tačiau šylantis klimatas ateityje sukels kur kas daugiau problemų, negu tik apsemti miestai bei katastrofiniai gamtos reiškiniai. Daugės vietovių, kur trūks geriamo vandens, todėl kils daugiau karinių konfliktų. 

VU klimatologas prof. dr. Egidijus Rimkus atkreipia dėmesį, kad pavyzdžiui Bangladeše, kuris ateityje bus apsemtas vandenyno, gyvena net 160 milijonų gyventojų: „Tai yra daugiau nei Rusijoje. Bangladešas - pakankamai žema vieta. Ką jiems daryti? Jiems reikės kažkur važiuoti: prasidės masinis tautų judėjimas, kraustymasis“.

Įdomu tai, kad pabėgėliai iš Sirijos iš dalies taip pat gali būti laikomi klimato pabėgėliais. „Klimato pokyčiai paaštrins visus socialinius konfliktus. Dalis Sirijos konflikto siejama su klimato pokyčiais. Yra kalbama apie sausras, kurios ten truko tris metus (2006-2009 m.) ir tai irgi užaštrino jau egzistuojančias problemas, prisidėjo prie pilietinio karo“, - sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Justinas Kilpys.