Mokslo ir technologijų pasaulis

Prieš 2200 metų senovės romėnai Frygijoje (dabartinė Turkija) ypatingoje arenoje aukodavo gyvulius. Gyvūnai čia krito patys, o štai juos atvedę šventikai visa tai stebėdavo sveiki ir gyvi.

Šį Hieropolio urvą mokslininkai surado 2011 metais. Žinoma, kad jis buvo naudojamas gyvūnų aukojimui. Per Plutono vartus atvesti gyvūnai (karvės ir ožkos) čia žūdavo, o kastruoti šventikai sėdėdavo arenoje ir stebėdavo, kaip gyvūnai krenta.

Tiesa, tie žmonės nebuvo mirties nebijantys pamišėliai. Tiesiog jie sėdėdavo iškeltose vietose, kur jų nepasiekdavo areną užpildantys garai. Graikų istorikas Strabas rašė, kad per tuos garus buvo sunku įžiūrėti ir grindinį, o į juos patekę žvirbliai žūdavo kone iš karto. Žinoma, žmonės šį reiškinį siejo su mitinėmis būtybėmis, ateinančiomis pasiimti aukų. Šios pirmojo amžiaus istoriko istorijos ilgą laiką kaitino žmonių vaizduotę, nors mokslininkai visada žinojo, kad jokios magijos čia nebuvo.

2011 metais urvas buvo atrastas ir vokiečių mokslininkai netruko išsiaiškinti, kad gyvūnus žudė didelė anglies dvideginio koncentracija. CO2 toje vietoje kyla dėl seisminio aktyvumo. Vulkanologai teigia, kad po žeme yra plyšys, pro kurį į viršų plūsta anglies dvideginis. Būdamas šiek tiek sunkesnis už orą jis suformuodavo maždaug 40 cm gylio nuodingų dujų ežerą, kuriame gyvūnai ir uždusdavo.

Dieną, saulei šildant orą, tas CO2 ežeras susitraukdavo iki maždaug 10 cm gylio, o vakare vėl imdavo didėti. Gyvūnų nosys yra pakankamai žemai, todėl jie greitai uždusdavo. O jei neuždusdavo arenoje, jie būdavo palydimi į urvo vidų, kur CO2 koncentracija visada buvo labai aukšta.

Beje, ši vieta, kuri dabar yra lankoma turistų, turėjo ir pramoginį elementą. Atvykę žmonės čia pat galėjo nusipirkti kokį mažą gyvūną ir jį paaukoti, taip stebėdami, kaip jie manė, kaip aukštesnės jėgos pasiima aukas.