Mokslo ir technologijų pasaulis

Raidžių Q, W ir X naujoje turkų abėcėlėje ne tik kad nebuvo, bet jos buvo visiškai uždraustos – viešas jų naudojimas buvo nusikaltimas.

1928 m. Turkijos vyriausybė nusprendė pakeisti abėcėlę. Senojoje turkų rašymo sistemoje buvo naudojamas arabiškas raštas, kuris buvo toks svetimas, kad jį buvo labai sunku įsisavinti.

Daugelis užsieniečių, kurie daug metų gyveno Turkijoje ir galėjo laisvai kalbėti turkiškai, vis dar negalėjo rašyti ar skaityti gatvės ženklų. Maži vaikai ilgiau mokėsi skaityti turkų kalbą, palyginti su kitomis kalbomis, pagrįstomis lotyniškais rašmenimis. Taigi Turkija nusprendė priimti lotynišką raštą, kaip ir šimtai kitų kalbų.

„Turkų kalba šimtmečius buvo belaisvė ir dabar ji numeta savo grandines“, - pareiškė prezidentas Mustafa Kemal Atatürkas. Jis paaiškino, kad lotynų abėcėlė padarys turkų kalbą suprantamą Vakarų pasauliui, o tai padės šaliai judėti į priekį kartu su pažangesnėmis tautomis.

Senojoje arabiškoje abėcėlėje buvo beveik penki šimtai simbolių. Naujoje turkų abėcėlėje yra tik 29 raidės.

A B C Ç D E F G Ğ H I İ J K L M N O Ö P R S Ş T U Ü V Y Z

Ji atrodo panaši į kitas europietiškas kalbas, naudojančias lotynišką raštą. Buvo pridėti keli specialūs simboliai (tie, kuriuose yra diakritika), kad būtų galima pritaikyti turkiško tarimo niuansus. Tačiau trys raidės, administracijos manymu, buvo nereikalingos.

Šios trys raidės yra Q, W ir X. Argumentas buvo tas, kad šiuos simbolius galima rašyti atitinkamai naudojant K, V ir KS raides. Taigi „taxi“ tapo „taksi“, o persų Naujieji metai „Nowruz“ - „Nevruz“.

Per kelias savaites pakeisti visos 14 milijonų žmonių tautos rašytinę kalbą buvo milžiniškas uždavinys.

Sekė nelengva užduotis atnaujinti visus viešus ženklus, jų visoje šalyje buvo šimtai tūkstančių. Gatvių pavadinimai, parduotuvių iškabos, autobusų stotelės, verslo įstaigos, geležinkelio stotys turėjo būti perrašytos naudojant naują abėcėlę.

Laikraščiai ir periodiniai leidiniai išmetė senuosius spaudos presus, atnaujino oficialius dokumentus, perspausdino vadovėlius. Gatvės buvo užtvindytos plakatais, mokančiais naujos abėcėlės pradmenų.

Visi piliečiai nuo 16 iki 40 metų turėjo išmokti naują abėcėlę, o tam buvo atidarytos mokyklos. Vien Stambule į pamokas užsiregistravo beveik 200 000 vyrų ir moterų. Pats Kemalis leidosi į kelionę po Anatoliją, skatindamas pokyčius, rengdamas masines, beveik teatralizuotas pamokas ir organizuodamas abėcėlės eitynes.

Nors dauguma gyventojų noriai ėmėsi užduoties mokytis naujos abėcėlės, daugelis apgailestavo, kad neteko gražaus arabiško rašto, kurio simboliai sudaro didelę mečečių puošybos dalį.

Tačiau raidės Q, W ir X naujoje turkų abėcėlėje ne tik kad buvo paprasčiausiai neįtrauktos, bet jos buvo visiškai uždraustos – viešas jų naudojimas buvo nusikaltimas.

Vienintelis būdas legaliai naudoti šias raides buvo jei jos yra žodžio, pasiskolinto iš anglų ir kitų kalbų, dalis. Pavyzdžiui, vienas didžiausių televizijos kanalų Turkijoje yra „Show TV“ ir yra milžiniškų stendų, reklamuojančių „Xerox“ kopijuoklius.

Tęsinys kitame puslapyje:

Tačiau 2007 m., kai Turkijos pietryčių miesto meras išsiuntė sveikinimo atvirukus, linkėdamas savo piliečiams laimingų „Nowruz“, kurdų ir persų Naujųjų Metų, jam buvo pareikšti kaltinimai dėl W raidės naudojimo. Nauja rašyba yra „Nevruz“. Anksčiau panašūs kaltinimai buvo pareikšti vyriausybės pareigūnams už tą pačią klaidą.

Kurdams, kurie sudaro maždaug 20 procentų Turkijos gyventojų, teko didžiausia abėcėlės įstatymo nuostata, nes jie labiau nei turkai remiasi trimis neteisėtais simboliais. Kurdai turi savo kalbą ir savo raštą, tačiau iki 1990-ųjų jie taip pat buvo uždrausti.

Turkų kalba buvo (ir tebėra) vienintelė oficiali kalba šalyje, kuri privertė kurdus naudoti naujas turkų abėcėles, tačiau be esminių Q, W ir X. Daug kurdų turėjo pakeisti savo vardus, nes tos raidės nebuvo leidžiamos oficialiuose asmens tapatybės dokumentuose.

Kurdai turi ilgą Turkijos vyriausybės diskriminacijos istoriją. Jų kalbos apribojimas buvo tik dar vienas būdas slopinti mažumų grupę.

Tačiau visa tai baigėsi 2013 metų spalį, kai Turkijos vyriausybė panaikino Q, W ir X draudimą. Pastaruosius kelerius metus vyriausybė sušvelnino apribojimus mokytis ir reikšti žodžius kurdų kalba. 2009 metais valstybė pradėjo valdyti visą parą dirbančią kurdų televizijos stotį. Anksčiau tik privatiems televizijos kanalams buvo leista transliuoti kurdų kalba ir tik 45 minutes per dieną arba 4 valandas per savaitę. 2012 metais kurdų kalbos pamokos, kurios buvo galimos tik privačiose įstaigose, tapo pasirenkamu dalyku valstybinėse mokyklose.

Kurdai pelnė tokias nedideles pergales, tačiau svarbesni klausimai, tokie kaip rinkimų reforma ir masinis kurdų kalinių sulaikymas, lieka neišspręsti.