Mokslo ir technologijų pasaulis

Žalioji gamta yra labai svarbi Žemės ir mūsų visų išlikimui. Naudodami šviesą augalai sugeria anglies dvideginį (CO2), sau pasilikdami anglį, o mums dovanodami deguonį. CO2 yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, todėl miškų darbas yra labai svarbus. Tiesa, Prinstono universiteto tyrimas rodo, kad miškai Žemę vėsina ir kitaip.

Iš tikrųjų, stebina jau pats faktas, kad miškai gali vėsinti aplinką. Taip, žalieji augalai sugeria anglies dvideginį, kuris iš dalies yra atsakingas už mūsų planetos kepimą. Tačiau miškai iš tikrųjų sugeria labai daug saulės spindulių. Nemažai mokslininkų manė, kad žemas miškų atspindėjimo potencialas tik dar labiau didina vietovės temperatūrą.

Tačiau naujas tyrimas rodo, kad tai tiesiog nėra tiesa. Mokslininkai atliko miškų sodinimo efekto modeliavimą. Tai yra, jie tyrė, kokį poveikį turėtų nauji ar atsodinti miškai, augantys 30-45 laipsnių platumoje. Mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar sugeriamas saulės šviesos kiekis didina vietovės temperatūrą. Jų modeliai rodo, kad virš miškų dažniau formuojasi debesys, kurie padeda vietos temperatūrą sumažinti.

Ir žolė valo orą, bet debesys žymiai aktyviau formuojasi virš miškų. Dar daugiau - palydoviniai duomenys rodo, kad virš miškų debesys formuojasi anksčiau ir išlieka ilgiau. Tai reiškia, kad miškingi regionai nuo tiesioginių saulės spindulių yra dengiami ilgiau. Taip, miškai galbūt ir sugeria daugiau saulės šviesos, bet gamta palaiko balansą - ten žymiai dažniau lyja. Tai neseniai patvirtino ir Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai, kurie teigia, kad miškų sodinimas yra geras būdas stabdyti sausras.

Jei kiekvienas per metus pasodintume po medį, žemė būtų gražesnė vieta. Miškai yra pilni gyvybės. Ten ir oras švaresnis, ir vanduo tyresnis, ir biologinė įvairovė turtingesnė.