Mokslo ir technologijų pasaulis

Kas yra socialiniai tinklai? Kas yra jų prekė? Kaip jie uždirba ir sugeba veikti tiesiogiai neprašant iš vartotojų nei cento? Dar vidurinėje mokykloje šie klausimai man badė akis, tačiau per daug nesijaudindamas toliau naršiau, bendravau ir žaidžiau, nes taip darė visi mano bendraamžiai. Bet tai tarsi juodoji skylė – kuo daugiau naršai, tuo labiau esi įtraukiamas. Skamba girdėtai? Močiutė nuo mažens įspėjo, kad nuo narkotinių medžiagų gali tapti priklausomas, tačiau ji net nenutuokė kas laukia XXI amžiaus jaunuolių.

Mūsų dėmesys – tai prekė

Įsivaizduokite „Facebook“ naujienų srautą kaip didelį turgų, kuriame kiekvieną sekundę dėl jūsų dėmesio kovoja verslininkai, nuomonės formuotojai ir net jūsų draugai. 2015 m. „Microsoft“ korporacija atliko tyrimą, kuris atskleidė, jog žmonių dėmesio trukmė krito nuo 12 iki 8 sekundžių. Tai reiškia, kad mūsų dėmesio išlaikymo trukmė yra mažesnė negu auksinės žuvelės. Tyrimas taip pat teigė, kad žmonių, kurie buvo labiau priklausomi nuo mobiliųjų telefonų naudojimo, dėmesio trukmė buvo dar mažesnė. Ką tai reiškia? Atkreipti žmogaus dėmesį tampa vis sunkiau ir brangiau, todėl reklamuotojai turi rasti naujų būdų prisitaikyti ir išsiskirti. Ne veltui sakoma, jog gyvename 3 sekundžių pasaulyje.

Kaip socialiniai tinklai monetizuoja vartotojus?

Didžioji dalis socialinių tinklų naudoja panašų verslo modelį. Platformos sukūrimo pradžioje vartotojams suteikiama galimybė pasiekti didesnę dalį vartotojų organiškai, t. y. nemokamai. Tokiu būdu platforma siekia pritraukti naujų vartotojų. Vėliau, kai vartotojų bazė tampa pakankamai didelė, prasideda organiško pasiekiamumo mažinimas. Pavyzdžiui, 2012 m. didžiausios socialinių tinklų platformos „Facebook“ organinis pasiekiamumas buvo 16%, tai yra tokia dalis sekėjų ar draugų galėjo pamatyti jūsų įrašus, tačiau jau 2019 m. šis skaičius siekė vos 1-2%. Kai pasiekti didelę auditoriją tampa praktiškai nebeįmanoma, įmonės priverstos pirkti matomumą už pinigus ir taip vartotojai yra apmokestinami jiems net nenutuokiant. Mūsų dėmesys tampa preke, už kurią milijonus moka didžiausios pasaulio korporacijos.

Kova dėl mūsų dėmesio yra reguliuojama super algoritmo

„Facebook“ šioje srityje išlieka pionieriumi ir iš esmės nustato rinkos tendencijas, todėl didelė dalis naujai susikūrusių socialinių tinklų, tokių kaip „Snapchat“, „Tik Tok“ ar „LinkedIn“, seka šios korporacijos verslo principu. Ne paslaptis, jog „Facebook“ turi superkompiuterį, kuris kaupia mūsų duomenis, juos apdoroja ir iš jų mokosi, kad galėtų reklamuotojams padėti „rasti“ vartotojus. Tačiau kodėl mes matome tam tikrą turinį? Iš esmės algoritmas, žinodamas visus mūsų pomėgius, nusprendžia, kuris įrašas mums galėtų patikti, o kuris ne. Galima teigti, jog „Facebook“ yra tapęs personalizuotu naujienlaiškiu. Dėl to formuoti tam tikrą nuomonę ar net manipuliuoti žmonėmis tampa vis lengviau.

Kaip išlaikomi vartotojai?

Žmonės yra socialinės būtybės, todėl mums visiems svarbu būti priimtiems, suprastiems. Mes norime patikti savo bendruomenei. Harvardo universitetas atliko tyrimą ir įrodė, jog socialiniai tinklai sukelia fizinę ir psichologinę priklausomybę, jie aktyvuoja tą pačią smegenų dalį, kaip ir priklausomybę sukeliančios medžiagos. Kiekvienas socialinių tinklų aspektas yra kruopščiai apgalvotas ir skirtas išlaikyti vartotoją kuo ilgiau, tam, kad platforma, rodydama reklamą, galėtų uždirbti.

Daugiau apie tai sužinosite, apsilankę Deivido Tokario paskaitoje „Ar esame socialinių tinklų prekė ir kaip tai išnaudoti, kuriant verslą?“, kuri Mokslo festivalio metu įvyks rugsėjo 10 d. 18 val. VU Verslo Mokykloje (Saulėtekio al. 22, Vilnius).