Mokslo ir technologijų pasaulis

Jau kelis dešimtmečius gydytojai ir mokslininkai kartoja, kad Alzheimerio ligą sukelia beta amiloidų plokštelės smegenyse. Ir jos tikrai yra Alzheimerio ligos mechanizmo dalis. Bet ar liga tikrai prasideda nuo jų? Dabar mokslininkai teigia, kad tai - tik simptomas.

Beta amiloidų sukeliama Alzheimerio liga visada buvo tik hipotezė ir dabar daugėja įrodymų, kad liga iš tikrųjų neprasideda smegenyse. Iš kur atsiranda tie amiloidiniai baltymai? Naujame tyrime skelbiama, kad jie pradeda formuotis kepenyse ir būtent šiame organe prasideda Alzheimerio liga, kurios mechanizmas galiausiai pasiekia smegenis.

Patikrinti kepenų  amiloidų hipotezę nėra lengva. Taip, kepenys gamina beta amiloidus, bet juos išskiria ir smegenys. Kadangi Alzheimerio liga yra smegenų liga, daugelis laboratorinių pelių, naudojamų Alzheimerio tyrimuose, yra genetiškai modifikuojamos, kad daugiau beta amiloidų susidarytų jų centrinėse nervų sistemose. Žinoma, tie pelių modeliai vis tiek veikia ir yra tinkami, pavyzdžiui, ieškant vaistų. Be to, mokslininkai ir dabar mano, kad jie tinka tirti atvejams, kuomet Alzheimerio liga sergantis žmogus šią problemą galėjo paveldėti.

Tačiau dauguma Alzheimerio liga sergančių žmonių neturi šios ligos savo šeimos istorijoje. Jie suserga, nors Alzheimerio liga nekamavo jų tėvų ir senelių. Ir būtent dėl to mokslininkai mano, kad genetiškai modifikuotos pelės atspindi ne visus atvejus. Gali būti, kad jos privertė mokslininkus primiršti apie kepenis.

Taigi, dabar mokslininkai modifikavo peles taip, kad daugiau amiloidinių baltymų susidarytų jų kepenyse. Tuomet tyrėjai stebėjo, kaip amiloidai kraujotakos sistemos pagalba pasiekia smegenis. Ir jie pamatė tai, kas ir buvo aprašyta hipotezėje - nors beta amiloidų lygis pelių smegenyse tyrimo pradžioje buvo normalus, šie baltymai centrinę nervų sistemą pasiekė iš kepenų ir sukėlė Alzheimerio ligai būdingus simptomus.

Tai gali būti gera žinia, nes mes turime įrankių kepenims gydyti. Aukštą cholesterolį gydantys vaistai efektyviai sumažina amiloidų lygį kepenyse, todėl mokslininkai imasi klinikinių bandymų. Ketinama pakviesti apie tris šimtus dalyvių. Mokslininkai bandys išsiaiškinti, ar kasdienis aukštą cholesterolio lygį gydančių vaistų naudojimas sulėtins kognityvinės funkcijos silpnėjimą.

Ir tai dar ne viskas. Jei pavyks įrodyti, kad Alzheimerio šaknų reikia ieškoti kepenyse, vertindami šio organo būklę gydytojai galės ankstyvame amžiuje nustatyti Alzheimerio ligos riziką. Pakoregavus dietą ar vartojant vaistus tą riziką pavyks sumažinti. Taip su laiku nepaveldima Alzheimerio liga taps išvengiama sveikatos problema.