Mokslo ir technologijų pasaulis

Australijos mokslininkai patyrinėjo negyvų medžių irimo procesą ir šį tą pastebėjo - jie į aplinką išskiria daugiau anglies nei iškastinis kuras. Tiesa, tai nėra blogas dalykas.

Medžiai auga ir galiausiai žūsta. Jų irimas yra labai svarbi energijos ciklo dalis - negyva mediena tampa maistinių medžiagų šaltiniu. Miške gulintis medis yra pilnas gyvybės - jame dirba skaidytojai. Temperatūra ir vabzdžių skaičius yra labai svarbūs faktoriai medžio irimui.

Mokslininkai patyrinėjo 55 miškus šešiuose žemynuose ir atliko kontroliuojamus negyvų medžių irimo bandymus. Jiems buvo įdomu sužinoti, kas skaido negyvus medžius. Mokslininkai išsiaiškino, kad vabzdžiai yra atsakingi už 29 % negyvų medžių išskiriamos anglies. Tačiau jų vaidmuo tropiniuose regionuose yra kur kas didesnis nei šaltesnio klimato zonose.

93 % visos pasaulyje negyvų medžių išskiriamos anglies yra tropiniuose regionuose. Čia vabzdžiai darbuojasi intensyviau ir greičiau aplinkai sugrąžina medžių saugotą anglį. Ją vėliau gali panaudoti gyvi augalai. Įdomu tai, kad negyva mediena aplinkai padovanoja 10,9 gigatonų anglies per metus - visi iškastinį kurą deginantys varikliai ir gamyklose tiek neišskiria. Skirtumas, aišku, tas, kad pūvančios medienos anglį sugeria kiti augalai - ji nekeliauja į atmosferą.

Mokslininkai nustatė, kad vabzdžių aktyvumas ir temperatūra yra kritiniai faktoriai įprastiems miško energijos ciklams. Ir tai yra labai svarbi žinutė - besikeičiantis klimatas gali sujaukti anglies ciklus miškuose. Jei medžių puvimas tropiniuose regionuose sulėtės, vis daugiau anglies liks ant žemės - ten, kur jos kiti augalai negali panaudoti.