Mokslo ir technologijų pasaulis

Daugybė vyrų į Talibano gretas įstojo genami skurdo. Dabar kovotojai gali paragauti prabangos: užėmė ištaigingas rezidencijas, žarsto išvytų Afganistano karo vadų ir politikų auksą bei brangenybes.

Įspūdinga talibų būstine tapo rūmai Kabule, kurie priklausė vienam aršiausių Talibano priešų buvusiam Afganistano viceprezidentui ir karo vadui Abdulai Rashidui Dostumui. Jis paspruko.

Griežto islamo besilaikantys pusantro šimto kovotojų apsigyveno karo vado viloje ir viešina vaizdus iš prabangių menių, įspūdingų žiemos sodų.

Anot jų, tai yra geriausias Afganistano valdžios aparate įsišaknijusios korupcijos įrodymas.

Tačiau godumą niekinantys talibai kraustytis iš rūmų neketina.

Stebina namų puošmenos

Naujienų agentūros AFP žurnalistus įsileidę talibai pasakojo, kad viloje įsikūrė dar rugpjūčio viduryje, kai perėmė Kabulo kontrolę.

Dabar vienas įtakingiausių režimo vadų Qari Salahuddinas Ayoubi čia gyvena su pusantro šimto savo kuopos narių.

Apskurusių, tais pačiais rūbais diena iš dienos apsitūlojusių, ginklais nešinų vyrų išvaizda kontrastuoja su ištaigingų rūmų interjeru: ant lubų siūbuoja didžiuliai krištolo sietynai, nesibaigiantys koridoriai ištiesti puriais kilimais, egzotiškos žuvys plaukioja milžiniškuose akvariumuose, o kelių šimtų kvadratinių metrų oranžerijose veša įspūdingi augalai.

A.R.Dostumas čia anksčiau mėgavosi turkiška pirtimi bei sauna, plaukiojo turkio žydrumo baseine, galėjo sportuoti privačioje treniruoklių salėje.

Tai nesuvokiama patirtis talibams, kurie daugybę metų aukojo visus patogumus dėl savo tikslo – slapstėsi ir glaudėsi Afganistano lygumose, slėniuose ir kalnuotose kaimo vietovėse.

Tiesa, Q.S.Ayoubi, kuris dabar vadovauja keturioms provincijoms, tvirtina, kad talibai nesiruošia įsijausti tokioje prabangoje: „Islamas mums draudžia turėti prabangų gyvenimą. Prabanga mūsų laukia tik rojuje, gyvenime po mirties.“

Praminė vagių kvartalu

Ne tik talibai, bet ir afganistaniečiai gerokai iki perversmo griežė dantį ant stambaus masto korupcija įtariamo A.R.Dostumo.

O rajonas, kuriame stovi jo būstas, Kabulo gyventojų buvo vadinamas vagių kvartalu: ne vienas valdžios pareigūnas čia nelegaliai įsigijo sklypą ir pasistatė ištaigingą vilą.

Komunistinių pažiūrų karininkas A.R.Dostumas savo įtaką karo siaubiamame Afganistane išlaikė bene 40 metų. Nors jo vadovaujamos pajėgos buvo įtariamos vykdžius karo nusikaltimus, šalies valdžia tikėjosi, jog karo vado nuovokumas ir begalinė neapykanta Talibanui padės atsilaikyti Kabului.

Tačiau talibai Kabulą užėmė, o 67 metų karo vadas staigiai išnešė kailį į Uzbekistaną.

A.R.Dostumas žiaurumu labiausiai pagarsėjo 2001 m., kai buvo apkaltintas 2 tūkst. talibų nužudymu: uždarė juos į konteinerius ir paliko dykumoje, kur vyrai užtroško kepinant saulei.

Tačiau vienas Talibano lyderių Q.S.Ayoubi tikina, kad keršto nesiekia: „Kiti mumis dėti, patyrę tokią priespaudą, būtų atvykę į priešo rūmus ir viską sunaikinę. Nematytumėte čia nei stalų, nei kėdžių.“

Gyvenimas neteko spalvų

Gal talibų užimti rūmai ir nesuniokoti, tačiau Kabulas praradęs ankstesnį veidą. Nors daugiau nei 100 tūkst. žmonių sugebėjo pabėgti iš talibų perversmo drebinamos šalies, tie, kurie liko, taikosi su nauja realybe.

Danguje nebeskraido tuntai spalvingų aitvarų, kuriuos stovėdami ant namų stogų ar kalvelių leisdavo berniukai. Niekur nebeskamba muzika, moterys diena iš dienos stumiamos iš viešojo gyvenimo.

Moterys Kabule bando protestuoti: nors talibai žadėjo neatimti jų išsikovotų teisių, daugybė jų pažadų pamažu laužomi.

Afganistano sostinės savivaldybės darbuotojoms moterims liepta keliauti namo – darbe galėjo likti tik tos, kurioms neatsirado vyriškos pamainos.

Namuose likti privalėjo ir Kabulo vidurinių mokyklų bei gimnazijų moksleivės. Berniukai tęsė mokslus. Studentės moterys mokosi atskirai nuo vyrų ir privalo dėvėti musulmoniškus apdarus.

Moterų padėtis keičia ir sveikatos apsaugos sistemą, kuri Afganistane atsidūrė ant žlugimo ribos. Į darbą šiuo metu eina mažiau moterų slaugytojų ir gydytojų, dėl to moterys pacientės taip pat laikosi atokiau nuo klinikų. Medicinos priemonių trūksta, atsargos baigiasi.

Daug darbo turi lombardai ir brangenybių supirkėjai: daugybė moterų rikiuojasi eilėse, kad parduotų savo papuošalus. Likusios be vyrų ir išlaikymo, nesudurdamos galo su galu, jos ieško, kaip prasimanyti pinigų.

Tuo metu po miestą zuja ginkluoti kovotojai, kurie ne tik prižiūri tvarką, bet ir leidžia dienas paprasčiausiai žmonėdamiesi.

Daugybė jų atvykę iš kaimiškų vietovių, kone visą gyvenimą praleidę kalnuose, tad Kabulas jiems daro didžiulį įspūdį: jie su vaikais arba didelėmis grupėmis linksminasi zoologijos soduose, supasi atrakcionų parkuose, valgo ledus susėdę ant kelkraščio, darosi asmenukes. Jei ne ginklai ir neperšaunamosios liemenės, galėtum pamanyti, kad tai – musulmonai turistai.

Kovotojai, kurie buvo treniruoti kaip savižudžiai sprogdintojai, dabar rūpinasi saugumu Kabule.

Daugybė jų teigia, kad po intensyvių daugybę metų trukusių kautynių jaučiasi keistai tiesiog leisdami laiką mieste.

„Visiems mano vyrams patinka džihadas ir kautynės, – teigė talibų būrio vadas Abdulrahmanas Nifizas. – Nuo tada, kai atvyko į Kabulą, jie jaučiasi keistai. Intensyvių kovų čia nėra. Visi jie manė, kad karių mirtininkų gyvenimas atves į pomirtinį rojų – turiu juos raminti, kad dar turės progų mirti kaip kankiniai.“

Parengta pagal AFP, AP, „The Washington Post“ inf.