Mokslo ir technologijų pasaulis

Viena moteris pradėjo kovą su mokesčiu, žeminusiu moteris. Ji ryžosi pačioms drastiškiausioms priemonėms, bet ar tai davė rezultatą?

XIX amžiuje Travankoro karalystės (pietų Indijoje) karalius įvedė krūtų mokestį, kurį turėjo mokėti bendruomenės žemesnės kastos moterys. Krūtų mokestis, dar žinomas kaip „Mulakkaram“, išpopuliarėjo Travankoro karalystėje. Tai buvo Indijos praktika, skirta išlaikyti senąją kastų sistemą.

Pagal tradicinius reikalavimus žemesnės kastos moterys turėjo viešai rodyti savo krūtis. Tuo metu egzistuojanti kastų sistema buvo itin slegianti ir šioms moterims nebuvo leista dėvėti viršutinių drabužių. Atsisakymas tai padaryti reiškė, kad jos turės sumokėti už draudimo nepaisymą.

Mokesčio suma buvo nustatyta pagal kiekvienos moters krūtų dydį – kuo didesnė krūtinė, tuo didesnis mokestis.

Krūtų mokestis

Kai žemesnės kastos moterys pasiekdavo lytinį brendimą, joms būdavo įvedamas krūtų mokestis. Manoma, kad ši praktika buvo sukurta siekiant nuslopinti moteris, ypač iš Ezhavos ir Nadaro bendruomenių. Aukštos kastos vyrai buvo tie, kurie rinko šį mokestį.

Siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, Travankoro pareigūnai eidavo iš namo į namą, kad surinktų mokestį iš bet kurios žemesnės kastos moters, sulaukusios brendimo.

Su krūties mokesčio įvedimu buvo siejamos dvi pagrindinės priežastys: įžeisti žemesnės kastos žmones ir apkrauti juos skolomis, dėl kurių jie skurdo. Kol žemesnė kasta kentėjo, aukštesnės kastos atstovai – brahmanai ir nairai ir toliau mėgavosi klestėjimu.

Stovėjimas nuoga krūtine buvo suvokiamas kaip pagarbos tariamai aukštesnei kastų sistemai ženklas. Viršutinių drabužių naudojimas taip pat buvo laikomas klestėjimo ženklu, todėl tik aukštesnioji klasė turėjo teisę į šią privilegiją.

Iš tiesų, žeminantis ir žiaurus krūtų mokestis žemino žemesnės kastos moteris, nes atėmė joms teisę tarp kitų gyventi pagarbiai. Moterys turėjo gėdingai išmatuoti krūtų dydį, o tai buvo išpuolis prieš jų orumą ir privatumą.

Ne tik žemesnės kastos moterys buvo priverstos susimokėti už tai, kad nusprendė prisidengti krūtis, bet ir patyrė amoralų ir neteisingą vyrų elgesį. Kai kuriais atvejais, kai moterys dėvėjo viršutinius drabužius, aukštesnės klasės vyrai viešose vietose stengdavosi juos nuplėšti.

Šis griežtas elgesys buvo akivaizdžiai priešingas, palyginti su aukštesnės klasės moterimis, kurioms buvo leista be jokių apribojimų prisidengti krūtis.

Kadangi su žemesnių kastų bendruomenėmis buvo elgiamasi nepadoriausiai, buvo nuolat taikomi įvairūs mokesčių įstatymai, siekiant išsaugoti kastų tvarką. Žmonės, neturintys kastos statuso, buvo priversti mokėti mokesčius už įvairias žmogaus veiklos sritis.

Deja, ne tik žemesnės kastos žmonės buvo priversti mokėti krūtų mokestį, bet ir atimta teisė puoštis papuošalais ir nė vienam vyrui nebuvo leista auginti ūsų.

Anglų misionierius Samuelis Mateeris savo knygoje „Vietinis Travankoro gyvenimas“ rašo, kad žemesnės kastos buvo priverstos mokėti įvairius mokesčius, tokius kaip aliejaus spaudyklų ir namų mokesčiai, taip pat tokių kasdienių dalykų kaip valčių, kopėčių, tinklų, geležies ir kalvės mokesčiai. Labiausiai žeminantis buvo krūtų mokestis.

Tačiau 1859 m. viskas pradėjo keistis, kai Travankoro pareigūnai viešai išrengė dvi žemesnės kastos moteris, nes jos vilkėjo viršutinę kūno dalį dengiančius drabužius.

Tęsinys kitame puslapyje:

Nangeli istorija

Nangeli, žemesnės kastos moteris iš Chertalos, atliko esminį vaidmenį panaikinant krūtų mokestį.

Pirma, ji negalėjo sau leisti mokėti krūtų mokesčio, nes buvo iš neturtingos šeimos. Pademonstruodama savo maištavimą ir protestą mokesčių sistemai, ji akivaizdžiai atsisakė viešose vietose apnuoginti savo krūtis.

Išgirdęs apie maištingus Nangeli poelgius ir tai, kad ji atsisakė mokėti mokesčius, mokesčių inspektorius kreipėsi į ją, kad nustotų pažeidinėti įstatymus.

Nors kelios valdžios institucijos apie tai jai pranešė kelis kartus, teigiama, kad kai inspektorius atvyko į Nangeli namus, ji nusipjovė krūtis, protestuodama prieš neteisingą ir piktybišką kastomis pagrįstą krūtų mokestį. Kai kuriuose kituose pranešimuose teigiama, kad Nangeli nusižudė ne pati, o galėjo būti nužudyta valdančiosios aukštosios kastos, kolonizatorių ar kai kurių aristokratų.

Pareigūnas, pamatęs nupjautas Nangeli krūtis padėtas ant augalo lapo, pabėgo. Deja, Nangeli nukraujavusi mirė. Šis jos žingsnis paskatino vėliau panaikinti krūtų mokestį.

Nangeli laidotuvių metu jos vyras Chirkundanas įšoko į degantį savo velionės žmonos laužą ir nutraukė savo gyvenimą. Lieka neaišku, ar jis tai padarė protestuodamas prieš krūtų mokestį, ar dėl to, kad jam skaudėjo širdį.

Jų garbei vieta, kur mirė Nangeli ir Chirkundanas, šiuo metu vadinama „Mulachiparambu“ – „moterų krūtų žeme“.

Nangeli istorija tapo žinoma kaip didžiulio pasipriešinimo forma. Nors ji yra gerai žinoma kaip vietinė legenda, istorijoje nėra duomenų apie Nandeli drąsą, o istorikai iš esmės nesutaria dėl tikrosios įvykių eigos.

Praėjus keleriems metams po didvyriško Nangeli poelgio, Maniya Velu, jos pusbrolio proanūkis išreiškė: „Jos poelgis buvo nesavanaudiškas, pasiaukojimas visų Travankoro moterų labui ir galiausiai privertė karalių atšaukti krūtų mokestį.“

Revoliucija tęsėsi po Nangeli mirties

Pranešama, kad po narsaus Nangeli poelgio įvyko daug kitų panašių incidentų. Tačiau tik XIX amžiuje, kai daugelis šių moterų pradėjo praktikuoti krikščionybę, jos pradėjo kovoti su krūtų mokesčiu.

Vietos valdovai ir tradicionalistai iš pradžių nesutiko su moterų protestais, nes norėjo, kad jos toliau vaikščiotų nuogomis krūtinėmis, išlaikydamos tai kaip pagarbos ženklą ir atspindėtų esamą kastų sistemą.

Tačiau kai vis daugiau žmonių buvo supažindinti su krikščionybe, ėmė atsirasti kuklesnių standartų, kurie skyrėsi nuo iš pradžių priimtų papročių. Tai turėjo įtakos daugelio moterų apsisprendimui pradėti dengti krūtinę.

Žemesnių kastų bendruomenės toliau kovojo su neteisinga mokesčių sistema, kol privertė karalių ją panaikinti. Mokestis už krūtis galiausiai buvo panaikintas 1924 m.