Mokslo ir technologijų pasaulis

Akivaizdu, kad klimato kaita pavojinga mums visiems. Tačiau, kai kuriems gyviems organizmams prie klimato pokyčių prisitaikyti yra lengviau, negu žmonėms.

Kelių dešimtmečių pokyčiai

Atokiame Brazilijos Amazonės atogrąžų miškų kampelyje mokslininkai dešimtmečius gaudė ir matavo paukščius dideliame miško plote, kurio nepaliečia keliai ar miškų kirtimai.

Šis eksperimentinis plotas buvo Amazonės stulbinančios gyvūnijos įvairovės pavyzdys ir turėjo tapti atskaitos tašku, atskleidžiančiu, kaip žmogaus veiklos sukelti pokyčiai gali išnaikinti laukinių atogrąžų miškų žvėryną, rašoma „Live Science“.

Lapkričio 12 d. žurnale „Science Advances“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad per 40 metų daugelio rūšių paukščiai kiekvieną dešimtmetį neteko po beveik 2 proc. vidutinės savo kūno masės. Be to, kai kurioms rūšims pailgėjo sparnai.

Šie pokyčiai sutampa su karštesniu ir permainingesniu klimatu, todėl, pasak mokslininkų, tokie paukščių kūno pokyčiai padeda jiems labiau atsivėsinti.

„Klimato kaita nėra ateities dalykas. Ji vyksta dabar ir turi poveikį, apie kurį mes nepagalvojame“, – „Live Science“ sakė Mičigano universiteto ornitologas Benas Wingeris, tyrinėjantis panašių migruojančių paukščių kūno pakitimus. Jis sako, kad tie patys dėsningumai pastebėti daugelyje paukščių rūšių labai skirtingomis aplinkybėmis.

Kaip kūno dydis susijęs su temperatūra?

Biologai jau seniai sieja kūno dydį ir temperatūrą. Šaltesnio klimato zonose apsimoka būti dideliam, nes mažesnis paviršiaus plotas, palyginti su tūriu, sumažina šilumos nuostolius per odą ir išlaiko kūną šiltesnį. Šiltėjant klimatui galima tikėtis, kad mažėjantis kūno dydis padės organizmui geriau iškrauti šilumą.

Daugelis Šiaurės Amerikos migruojančių paukščių rūšių tampa vis mažesnės, 2020 m. žurnale „Ecology Letters“ pranešė B.Wingeris su kolegomis. Tikėtina, kad dėl to kalta klimato kaita, tačiau kadangi migruojantys paukščiai keliaudami po pasaulį susiduria su įvairiomis sąlygomis, negalima atmesti ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, pablogėjusių buveinių.

Siekdami išsiaiškinti, ar paukščių, kurie lieka vietoje, taip pat mažėja, Vitekas Jirinecas, ekologas iš Integral Ecology Research Center Blue Lake su kolegomis išanalizavo duomenis apie nemigruojančius paukščius, surinktus 1979-2019 m. nepažeistame 43 km ilgio Amazonės regione. Duomenų rinkinį sudaro daugiau kaip 11 tūkst. atskirų 77 rūšių paukščių masės ir sparnų ilgio matavimų. Mokslininkai taip pat išnagrinėjo regiono klimato duomenis.

Tyrėjai nustatė, kad per šį laikotarpį visų rūšių masė sumažėjo. Kiekvieną dešimtmetį rūšys prarasdavo nuo maždaug 0,1 proc. iki beveik 2 proc. savo vidutinio kūno svorio.

Šie pokyčiai sutapo su bendru vidutinės temperatūros padidėjimu 1 laipsniu Celsijaus drėgnuoju sezonu ir 1,65 laipsnio C sausuoju sezonu.

Temperatūra ir kritulių kiekis per šį laikotarpį taip pat tapo labiau nepastovūs, ir šie trumpalaikiai svyravimai, pavyzdžiui, ypač karštas ar sausas sezonas, geriau paaiškina dydžio tendencijas nei pastovus temperatūros didėjimas.

Kiti veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjęs maisto prieinamumas, taip pat gali lemti mažesnį paukščių dydį. Tačiau kadangi visų paukščių, kurių mityba labai skiriasi, masė sumažėjo, tikėtina, kad tai lėmė labiau paplitusi jėga, pavyzdžiui, klimato kaita, rašoma tyrime.

Kol kas neaišku, ar šie formos ir dydžio pokyčiai yra evoliucinis prisitaikymas prie klimato kaitos, ar tiesiog fiziologinė reakcija į aukštesnę temperatūrą. Kad ir kaip ten būtų, šie pokyčiai neabejotinai rodo pražūtingą žmogaus veiklos galią gyvūnijai.