Mokslo ir technologijų pasaulis

Identiški dvyniai Hugo ir Rossas Turneriai pasiryžo tapti „bandomaisiais triušiais“ ir ištirti, ar veganiška mityba yra sveikesnė už mėsos ir pieno produktų valgymą.

Neseniai Londono Karališkojo koledžo Dvynių tyrimų ir genetinės epidemiologijos katedroje atlikto tyrimo metu dvyniai 12 savaičių laikėsi dviejų aiškiai skirtingų dietų: Hugo valgė griežtai veganišką maistą, o Rossas toliau valgė mėsą ir pieno produktus.

„Norėjome panaudoti identiškų dvynių, kurie yra genetiniai klonai, modelį, kad išbandytume dietos ir mankštos poveikį ir kaip šie asmenys reaguoja į įvairų maistą“, – aiškina tyrimui vadovavęs epidemiologas profesorius Timas Spectoras.

Rezultatai buvo subtilūs, bet reikšmingi. Palyginti su mėsą valgančiu Rossu, veganui Hugo labai sumažėjo cholesterolio kiekis ir smarkiai padidėjo atsparumas 2 tipo diabetui. Hugo pasakojo, kad pirmas kelias savaites jis kovojo su veganiška dieta, jautė didžiulį potraukį mėsai ir sūriui, tačiau galiausiai prie to priprato ir teigė, kad jaučiasi energingesnis.

Pažymėtina, kad veganiška dieta buvo susijusi su pastovesniu cukraus kiekiu kraujyje ir energijos lygiu, o mėsėdžių dieta lėmė staigesnius energijos pakilimus ir kritimus. Tačiau įdomu tai, kad dėl veganiškos dietos labai sumažėjo gerųjų bakterijų įvairovė, o mėsos ir pieno dietos metu ji išliko stabili. Teoriškai tai reiškia, kad veganas Hugo galėjo būti labiau linkęs į ligas, palyginti su Rossu.

Didesnio masto tyrimai atskleidė keletą nuostabių įžvalgų apie žarnyno bakterijas ir tai, kaip žmonės reaguoja į maistą. 2019 m. atliktas tos pačios Londono Karališkojo koledžo komandos tyrimas parodė, kad žmonių reakcija į tą patį maistą yra unikali, net ir tarp identiškų dvynių. Nepaisant to, kad kai kurie žmonės valgo tuos pačius patiekalus, kai kuriems žmonėms smarkiai padidėja cukraus ir insulino kiekis kraujyje, o tai yra susiję su svorio padidėjimu ir diabetu, o kiti turi riebalų lygius, kurie išlieka kraujyje ir padidina širdies ligų riziką.

Tyrimo teigimu, to priežastis greičiausiai yra žarnyno mikrobiomas – trilijonai bakterijų, gyvenančių žarnyno trakte. Nors genetika atlieka svarbų vaidmenį apdorojant maistą, žarnyno mikrobiomas taip pat turi didelį poveikį, nes įtakoja maisto skaidymą. Kadangi mikrobų kolonijos sudėtis kiekvienam žmogui skiriasi, skiriasi ir mūsų atsakas į tą patį maistą.

„Mes nustatėme, kad vidutiniškai dauguma identiškų dvynių dalijasi tik 25–30 procentų savo mikrobų“, – aiškino profesorius Spectoras. „Manome, kad dėl to daugelis jų medžiagų apykaitos skiriasi ir į maistą reaguoja skirtingai.“