Mokslo ir technologijų pasaulis

Jėzaus Kristaus gimimą milijonai žmonių visame pasaulyje švenčia gruodžio 25 d. Tačiau dauguma mokslininkų sutaria, kad Jėzus gimė ne tą dieną – ir net ne pirmaisiais mūsų eros metais.

Kodėl švenčiama gruodžio 25-ąją?

Mokslininkai spėja, kad Romos katalikų bažnyčia pasirinko gruodžio 25 d., nes ji artima žiemos saulėgrįžai ir Saturnalijoms – romėnų dievui Saturnui skirta švente. Bažnyčia, pasirinkdama šią dieną švęsti Jėzaus gimtadienį, galėjo „aneksuoti“ šią populiarią pagonių šventę, o taip pat ir kitas pagoniškų religijų žiemos šventes, knygoje „Jesus the Jew: Reality, Politics, and Myth-A Personal Encounter“ (2019 m. išleistoje krikščioniškoje leidykloje „Christian Faith Publishing“) teigia mokslininkas Ignacio L. Götzas.

Vis dėlto niekas tiksliai nežino, kada Jėzus gimė.

Karaliaus Erodo mirtis

Kai kurie mokslininkai mano, kad Joshua ir Nazareto gimė tarp 6 ir 4 m. pr.m.e. – iš dalies remdamiesi bibline istorija apie karalių Erodą Didįjį.

Joje teigiama, kad siekdamas nužudyti naujagimį Jėzų, karalius esą įsakė nužudyti visus Betliejaus apylinkėse gyvenusius jaunesnius nei dvejų metų kūdikius – šis įvykis žinomas kaip Nekaltųjų žudynės.

Tai įvyko netrukus prieš paties Erodo mirtį, dėl kurios datos irgi vis dar ginčijamasi.

Tačiau dauguma mokslininkų, įskaitant Peterį Richardsoną ir Amy Marie Fisher, parašiusius knygą „Herod: King of the Jews and Friend of the Romans: Second edition“), pritaria romėnų istorikams, kurie manė, kad Erodas mirė 4 m. pr. m. e. Tačiau istorikai nesutaria dėl tikrųjų Erodo mirties metų – o daugelis teigia, kad masinis kūdikių žudymas yra tik legenda. Biblijos tyrinėtojas ir rašytojas Reza Aslanas knygoje „Zealot: The Life and Times of Jesus of Nazareth“ rašo, kad Erodo žudynės buvo „įvykis, apie kurį nėra nė vieno patvirtinančio įrodymo jokioje žydų, krikščionių ar romėnų to meto kronikoje ar istorijoje“.

Betliejaus žvaigždė

Kiti mokslininkai bandė susieti „Betliejaus žvaigždę“, kuri neva skelbė Jėzaus gimimą, su tikrais astronominiais įvykiais – kad nustatytų Jėzaus gimimo metus. Pavyzdžiui, 1991 m. Karališkosios astronomų draugijos žurnale („Quarterly Journal of the Royal Astronomical Society“) išspausdintame straipsnyje astronomas Colinas Humphreysas teigė, kad legendinė žvaigždė iš tikrųjų buvo lėtai judanti kometa, kurią kinų stebėtojai užfiksavo 5 m. pr.m.e. Tačiau C.Humpfreyso teorija vėliau buvo paneigta.

Dėl Jėzaus gimimo mėnesio taip pat kilo diskusijų: viena iš teorijų teigia, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti Veneros ir Jupiterio susijungimas į ryškią šviesą danguje – retas įvykis, nutikęs 2 m. pr.m.e. birželį. Kita galimybė – panaši Saturno ir Jupiterio konjunkcija, įvykusi 7 m. pr.m.e. spalį.

Taip pat buvo spėliojama, kad Jėzus buvo pavasarinis kūdikis. I.L. Götzas mano, kad Jėzus galėjo gimti „vėlyvą pavasarį, nes dauguma nėštumų nutikdavo rudenį, kai būdavo nuimamas derlius ir užtekdavo pinigų vestuvių puotoms“.

Kelis šimtus metų Kalėdų nešventė

Pirmus tris šimtmečius po Jėzaus mirties toks dalykas kaip Kalėdos neegzistavo. Krikščionys šventė keletą religinių švenčių – tokias kaip Kristaus Apsireiškimo šventę (dabar data sutampa su Trimis Karaliais) ir Velykas, tačiau romėnų kalendoriuje Kalėdos neminimos iki 336 m.

Parengta pagal „Live Science“.