Mokslo ir technologijų pasaulis

Žinoma, pasklidusi naujiena, kad Švedijoje siūlomas sprendimas, leidžiantis po oda implantuotis mikroschemą, į kurią galima įsirašyti elektroninę skiepų paso versiją – ir kad tuo jau pasinaudojo tūkstančiai žmonių – negalėjo nesulaukti dėmesio.

Tai pakurstė sąmokslo teorijų mėgėjų ir technofobų fantazijas, to negalėjo neaptarinėti ir vakcinų priešininkai. Bet kaip realybė atrodo iš tiesų?

Realybė yra tokia, kad nedidelė Švedijos bendrovė siūlo idėją, jog jų siūlomi implantuojami lustai galėtų pakeisti išmaniuosius telefonus, kuriuose įprastai saugomi vakcinaciją liudijantys elektroniniai dokumentai. Reikia atkreipti dėmesį, kad nei Švedijos, nei jokia kita valdžia neremia tokio sprendimo (nei išreiškia tam nepritarimą) – tai yra privačios kompanijos iniciatyva.

„Fance 24“ duomenimis, tokius ar panašius implantus Švedijoje savanoriškai turi įsidėję apie 6000 žmonių.

Kaip rašo portalas „IFL Science“, iš tiesų viešųjų ryšių košmarą mokslininkams ir tikrą puotą antivakseriams sukėlusi nedidelė kompanija „Dsruptive Subdermals“ siūlo mažyčius implantus, kuriuos įmanoma nuskenuoti, ir kuriuose gali būti laikomi elektroniniai dokumentai. Ši technologija smarkiai skiriasi nuo išsigalvotų sekimo priemonių, kurios, kaip jau dvejus metus tvirtina sąmokslo teorijų šalininkai, yra ar bus integruotos į vakcinas – tačiau skamba pakankamai panašiai, todėl sulaukė nemenko atgarsio.

„Dsruptive Subdermals“ siūlo apie 100 eurų kainuojančius 2 × 14 milimetrų dydžio implantus, kuriuos galima implantuoti po oda ir nuskaityti skaitytuvu. Reklamuodama įvairias šių lustų pritaikymo galimybes, dabar kompanija ėmė kalbėti apie galimybę į lustą įsirašyti pasiskiepijimą liudijantį *.pdf failą.

„Rankoje turiu implantuotą lustą ir užprogramavau jį taip, kad jame būtų įrašytas mano COVID-19 pasas – o taip padariau todėl, nes noriu, kad jis visada būtų pasiekiamas“, – agentūrai AFP sakė bendrovės generalinis direktorius Hannesas Sjöbladas.

H.Sjöbladas mikroschemų implantavimosi idėją propaguoja jau pusę dešimtmečio – tą jis darė jau ir 2016 m. Lietuvoje kalbėdamas konferenecijoje „Login“, kurios metu pirmieji lietuviai savanoriškai po oda implantavosi ryžio grūdelio dydžio mikroschemas.

„Tokie lustų implantai nėra naujas reiškinys, juos jau dešimtmečius dedame į gyvūnus, taigi, tai yra išbandyta technologija“, – 2018 m. jis sakė „ABC News“ ir tuo metu jis prognozavo, kad ši technologija per metus ar dvejus bus „visur“ – tačiau taip neįvyko. H.Sjöblado kompanijos platinami implantai suderinami su daugeliu kortelių nuskaitymo įrenginių, o jis savo implante yra įsidiegęs ir Švedijos geležinkelio bilietą. Tad galimybių pasas tėra tik naujausias priedas.

„Jei eisiu į kiną ar į prekybos centrą, darbuotojai galės patikrinti mano pasiskiepijimo statusą net jei neturėsiu telefono“, – AFP sakė įmonės vadovas. Toks lustas gali būti nuskaitomas tik iš labai arti, naudoti jį buvimo vietos sekimui neįmanoma – jis neturi maitinimo šaltinių ir jo signalą įmanoma nuskaityti tik kelių centimetrų atstumu. Čia naudojama ta pati (NFC, angl. near-field communication) technologija, kuri naudojama ir bekontaktėse bankinėse kortelėse.

H.Sjöbladas atkreipia dėmesį, kad jam niekada negresia pavojus prarasti lustą – ir jam nereikia jaudintis, kad išeis iš namų be jo. Verslininkas rengia „implantų vakarėlius“, kuriuose propaguoja šią idėją, lygindamas procedūrą su auskarų vėrimu.

H.Sjöbladas atmeta galimybę, kad implantų naudojimas kada nors taps privalomu – tačiau, žinoma, atsiranda besibaiminančių, kad nutikti gali būtent taip: argumentuojama, kad jei dauguma žmonių palaikys tokią idėją, įmonės ar vyriausybės gali atsisakyti tradicinės kortelių sistemos ir taip eliminuoti iš šiuolaikinio gyvenimo tuos, kurie neturi implantų.

Vis dėlto bent jau artimiausiu metu tai lieka tik baimėmis ir fantazijomis, o kalbantiems apie totalų sekimą ir kontrolę, galima priminti, kad dauguma jų jau ir taip savanoriškai nešiojasi sekimo ir net pasiklausymo įrenginį, kelis šimtus kartų galingesnį už tokius NFC implantus – išmanųjį telefoną, o taip pat palieka galybę elektroninių pėdsakų naudodamiesi bankine kortele. Taip pat tobulėja veidų atpažinimo technologijos, kurias suporavus su vaizdo stebėjimo kamerų tinklu, tai galėtų tapti daug pavojingesne – ir pigesne – masinio sekimo sistema, nei sekimas šiuolaikinio technologinio lygio implantais.