Mokslo ir technologijų pasaulis

Šiuolaikiniai žmonės nėra tokie kaip tie, kurie gyveno prieš 100 metų. Žmogaus kūnas per tą laiką nemažai pasikeitė. Ar mes vis dar tobulėjame? O gal tiesiog prisitaikome prie naujų sąlygų, kaip ir visi gyvi organizmai?

(Kai kurie) žmonės tapo aukštesni

Tyrimas, kurį paskelbė Darbo studijų institutas (IZA) Bonoje, Vokietijoje, atskleidė, kad jaunimas Jungtinėje Karalystėje nuo XX amžiaus pradžios paaugo maždaug 10 centimetrų.

Dar prieš šimtmetį vidutinis 20 metų jaunuolių ūgis siekė 168 cm, o dabar – 178 cm. Šis pokytis greičiausiai susijęs su pagerėjusia mityba, sveikatos priežiūra ir higienos sąlygomis, teigia Esekso universiteto (JK) mokslininkai.

Daugelyje kitų išsivysčiusių šalių žmonės taip pat paaugo ir pasiekė dabartinį vidutinį 1,85 metro ūgį – pavyzdžiui, Nyderlanduose. Tai daugiau nei kitose šalyse.

Įdomu tai, kad amerikiečiai Antrojo pasaulinio karo metais buvo aukščiausi žmonės pasaulyje, jų ūgis siekė 1,77 metro, tačiau iki XX amžiaus pabaigos jie atsiliko. Dabar, anot  tyrimo, amerikiečių augimas nepasikeitė.

Ir net kai kuriose šalyse, kuriose didėjo vidutinis ūgis, jis nebuvo vienodas. Pavyzdžiui, žmonės iš buvusios Rytų Vokietijos vis dar vejasi buvusių Vakarų vokiečių ūgį, praėjus 40 komunistinio valdymo metų.

Ir kai kuriose ne Vakarų šalyse, kamuojamose karo, ligų ir kitų rimtų problemų, vidutinis ūgis vienu ar kitu metu sumažėjo. Pavyzdžiui, nuo XIX amžiaus pabaigos iki 1970 m. Pietų Afrikos vidutinis ūgis sumažėjo. Taip buvo todėl, kad nuosmukį greičiausiai lėmė pablogėjusios socialinės ir ekonominės sąlygos prieš apartheidą ir jo metu.

Be to, atrodo, kad didesnis ūgis pagerina žmonių gyvenimo kokybę ir jų galimybes išgyventi. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose aukštesni žmonės vidutiniškai uždirba daugiau pinigų, nes pagal vieną tyrimą jie laikomi „protingesniais ir galingesniais“.

Ankstyvas brendimas

Daugelio šalių vaikai šiais laikais subręsta anksčiau. Remiantis 2003 m. žurnale „Endocrine Reviews“ paskelbtu tyrimu, menstruacijų amžius Jungtinėse Valstijose nuo 1800-ųjų vidurio (kai pirmosios mėnesinės mergaitėms buvo vidutiniškai 17 metų amžiaus) iki septintojo dešimtmečio paankstėjo maždaug po 0,3 metų kas dešimtmetį.

Mokslininkai mano, kad ankstenį lytinį brendimą lemia geresnės mitybos, sveikatos ir ekonominės sąlygos. Šiandien JAV vidutinis mergaičių amžius, kai joms prasideda mestruacijos, yra nuo 12,8 iki 12,9 metų. Tačiau brendimo pradžia apibrėžiama kaip laikas, kai pradeda vystytis krūtys. Šiaurės Amerikoje baltaodėms mergaitėms tai yra 9,7 metų, afroamerikietėms – 8,8 metų, ispanėms – 9,3 metų, azijietėms – 9,7 metų.

Ankstesnis brendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad mergaitės, kurios anksčiau subręsta, vėliau gali kentėti nuo aukšto kraujospūdžio ir susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.

Taip pat yra socialinių ankstesnio brendimo pasekmių. Kai kuriose kultūrose, kai mergaitė yra biologiškai subrendusi, ji taip pat laikoma pakankamai subrendusia ištekėti. Tai dažnai reiškia, kad ji nebegalės tęsti mokslo ar daryti karjeros.

Tęsinys kitame puslapyje:

Taigi, kuo vėliau mergaitei prasidės pirmosios mėnesinės, tuo geresnės jos išsilavinimo ir gyvenimo perspektyvos.

2008 m. žurnale „Journal of Political Economy“ paskelbtas Harvardo tyrimas parodė, kad Bangladešo kaime, kur 70% santuokų sudaroma per dvejus metus po pirmųjų menstruacijų, kiekvieni vėlesni santuokos metai prilygsta 0,22 papildomo mokslo metų. Tuo pačiu metu raštingumas padidėjo atitinkamai 5,6 proc.

Nauja arterija

Ankstyvosiose nėštumo stadijose būsimojo dilbio srityje visuose žmogaus embrionuose susiformuoja vidurinė arterija. Jos užduotis – padėti kraujui praeiti per augančių rankų centrą ir jas maitinti. Paprastai iki aštuntos embriono vystymosi savaitės ji išnyksta, o jo vietą užima radialinės ir alkūnkaulio arterijos.

Tačiau taip nutinka ne visada. Dar XVIII amžiaus viduryje anatomai pastebėjo, kad kai kuriems žmonėms visą gyvenimą veikia papildoma arterija. Tačiau tokių žmonių buvo ne daugiau kaip 20 proc. Neseniai atliktas tyrimas  parodė, kad per pastaruosius 25 metus žmonėms vis dažniau išliko papildoma arterija.

Vidurinės arterijos regresijos mechanizmą embrione reguliuoja specialūs genai. Tai reiškia, kad DNR įvyko pokyčių.

Išnykę dantys

Protinių dantų nebuvimas pastebimas maždaug 20% europiečių. Vis dažniau specialistai pacientams nepastebi net jų užuominų. O jei yra, dažnai jie yra neteisingoje padėtyje.  Tyrėjai pažymi, kad tai atitinka bendrą evoliucijos tendenciją ir greičiausiai yra susijusi su mitybos pasikeitimu.

Apskritai Homo sapiens formavimosi procese pastebimas dantų skaičiaus mažėjimas. Mūsų protėviai užpakalinėje masyvaus žandikaulio dalyje turėjo didelius krūminius dantis, todėl ilgą laiką buvo galima kramtyti kietą maistą.

Maždaug prieš 2,6 milijono metų mityba tapo įvairesnė: kartu su augaliniu maistu pradėta vartoti mėsa. Po dar dviejų milijonų metų žmonės įvaldė ugnį ir išmoko šildyti maistą. Labai sutrumpėjo kramtymo laikas, sumažėjo žandikaulio ir dantų dydis, o užpakaliniai krūminiai dantys – tie patys protiniai dantys – tapo nebereikalingi.

Naujas kaulas

Mokslininkai pradėjo aptikti naują kaulą, kuris buvo laikomas prarastu prieš šimtmetį – fabelą. Iš pirmo žvilgsnio kaulas yra nenaudingas, tačiau dėl kažkokios neaiškios priežasties žmonių griaučiuose jis aptinkamas tris kartus dažniau.

Fabela, mažas žmogaus skeleto kaulas, kuris kadaise buvo manoma, evoliucijos eigoje buvo prarastas, po gana trumpo laiko vėl tapo įprastas. Kelio sąnario fabela pagal anatominę sandarą yra sezamoidinis kaulas, esantis vidiniame gastrocnemius raumens paviršiuje ir jungia užpakalinį šlaunies kauliuką.

Mokslininkai mano, kad laikui bėgant kelio girnelei prireikė papildomos apsaugos: padidėjo vidutinis žmonių ūgis ir svoris,  padidėjo apkrova, todėl šis naujas kaulas tapo būtinas.

Šiuolaikinis žmogus vidutiniškai valgo geriau nei tie, kurie gyveno prieš 100–150 metų. Žmonės dabar yra aukštesni ir sunkesni – tai paskatino ilgesnių kojų ir didesnių blauzdos raumenų vystymąsi, o tai savo ruožtu padidino spaudimą keliui.