Mokslo ir technologijų pasaulis

Nuo viruso nėra vakcinos, o liga gali prasidėti greitai, sukeldama stiprų tiek vidinį, tiek išorinį kraujavimą, ypač iš nosies. Pasak medikų, mirtis ištinka net du penktadalius atvejų.

Sveikatos priežiūros darbuotojų, apsirengusių pilnais apsauginiais komplektais, vaizdas tapo įprastas Irako kaime, nes Krymo-Kongo hemoraginė karštligė (CCHF) plinta nuo gyvūnų iki žmonių.

Apipurškę karvę pesticidais, sveikatos apsaugos darbuotojai taikosi į kraują siurbiančias erkes, kurios yra atsakingos už didžiausią karštligės protrūkį Irake, dėl kurios žmonės mirtinai nukraujuoja.

Kas yra Krymo-Kongo hemoraginė karštligė?

Krymo-Kongo hemoraginė karštligė (CCHF) yra virusinė liga. CCHF simptomai gali būti karščiavimas, raumenų skausmai, galvos skausmas, vėmimas, viduriavimas ir kraujavimas. Simptomai pasireiškia praėjus mažiau nei dviem savaitėms po kontakto. Komplikacijos gali būti kepenų nepakankamumas. Tie, kurie išgyvena, paprastai pasveiksta maždaug po dviejų savaičių nuo ligos pradžios.

CCHF virusas paprastai plinta įkandus erkei arba kontaktuojant su ligą nešiojančiu gyvūnu. Virusas taip pat gali plisti tarp žmonių per kūno skysčius.

Kadangi virusas pirmiausia perduodamas žmonėms per gyvulių erkes, dauguma atvejų yra tarp ūkininkų, skerdyklų darbuotojų ir veterinarijos gydytojų, teigia PSO.

Nuo viruso nėra vakcinos, o liga gali prasidėti greitai, sukeldama stiprų kraujavimą tiek iš vidaus, tiek iš išorės, ypač iš nosies. Pasak medikų, mirtis ištinka net du penktadalius atvejų.

Afrikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Balkanuose paplitusi CCHF mirtingumas siekia nuo 10 iki 40 procentų, teigia PSO.

Nerimą keliantis plitimas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiais metais Irake užregistruota 19 mirčių iš 111 nustatytų atvejų.

„Užregistruotų atvejų skaičius yra neturintis precendento“, – sakė Dhi Karo provincijos sveikatos pareigūnas Haidaras Hantouche.

Beveik pusę ligos atvejų Irake, aptikta skurdžiame ūkininkavimo Dhi Karo regione pietų Irake. Ankstesniais metais atvejus buvo galima suskaičiuoti „ant vienos rankos pirštų“, pridūrė Hantouche.

Viruso nešiotojai, kuriuos perneša erkės, yra laukiniai ir ūkiuose auginami gyvūnai, tokie kaip buivolai, galvijai, ožkos ir avys, kurie visi paplitę Dhi Kare.

„Gyvūnai užsikrečia nuo užsikrėtusių erkių įkandimo“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacija. „CCHF virusas perduodamas žmonėms įkandus erkei arba per sąlytį su užkrėsto gyvūno krauju ar audiniais skerdimo metu ir iškart po jo“.

Šiais metais padidėjęs atvejų skaičius sukrėtė pareigūnus, nes skaičiai gerokai viršija užregistruotus atvejus per 43 metus nuo tada, kai virusas pirmą kartą buvo užfiksuotas Irake 1979 m.

Provincijoje 2021 metais buvo užregistruota tik 16 atvejų, pasibaigusių septyniomis mirtimis, sakė Hantouche. Tačiau šiais metais Dhi Kare užfiksuoti 43 atvejai, įskaitant aštuonias mirtis.

Skaičiai vis dar nedideli, palyginti su COVID-19 pandemija, kai, remiantis PSO duomenimis, Irake užregistruota daugiau nei 25 200 mirčių ir 2,3 milijono atvejų, tačiau sveikatos priežiūros darbuotojai yra susirūpinę.

PSO atstovas Irake Ahmedas Zouitenas sakė, kad yra keletas „hipotezių“ dėl protrūkio šalyje. Tai apėmė erkių plitimą nesant gyvulių purškimo kampanijų per COVID-19 pandemiją 2020 ir 2021 m.

Tačiau „atrodo, kad mirtingumas mažėja“, pridūrė jis, Irake surengus purškimo kampaniją – tai davė „gerų rezultatų“.