Mokslo ir technologijų pasaulis

JAV mokslininkai pranešė sukūrę ir išbandę protingų būtybių paieškai Visatoje skirtą kodą, kurį iššifruoti pajėgs net Žemės studentų lygio žinias turintys ateiviai.

Kalifornijos Technologijos instituto (JAV) mokslininkas Michaelas W. Buschas ir Stenfordo universiteto fizikė Rachel Reddick sukūrė naują, paprastesnį būdą į kosmosą radioteleskopais siunčiamiems pranešimams šifruoti. Pasak jų, dabar iš Žemės siunčiamus pranešimus „proto broliams“ nesunkiai iškoduos net sąlyginai vidutinio intelekto protingos būtybės, turinčios matematinio ir astronominio išsilavinimo pagrindus.

Savo siūlomą naują kodavimo sistemą autoriai pristatė internetiniame mokslo publikacijų leidinyje „ArXiv.org“ (galite persisiųsti publikacijos pdf versiją ir patys panagrinėti kodą).

Michaelas W. Buschas ir Rachel Reddick atkreipia dėmesį, kad, vykdant nežemiškų civilizacijų paiešką, pavyzdžiui, pagal SETI programą, iki šiol žymiai didesnis dėmesys skiriamas iš kosmoso sklindančių radijo signalų „klausymuisi“ ir analizavimui, o ne savo signalų siuntimui. Be to, siunčiant pranešimus radioteleskopais palyginti nedidelis dėmesys skiriamas tam, kad būtų įsitikinta, jog perduota informacija bus suprantama nežemiškos gyvybės atstovams.

Pasak „ArXiv.org“ paskelbtos studijos autorių, nei 1974 m. Arecibo radioteleskopu į žvaigždžių spiečių M13 pasiųstas pranešimas, nei vadinamieji „kosminiai skambučiai“ į artimiausias žvaigždes 1999 ir 2003 metais nebuvo tinkamai patikrinti, ar bus suprantami adresatams. Todėl minėti mokslininkai nutarė sukurti savą pranešimų nežemiškų civilizacijų atstovams kodavimo sistemą, kuri būtų paprasta ir nesunkiai suprantama.

Kaip ir ankstesniais pranešimų atvejais, radijo teleskopams skirta informacijos kodavimo sistema naudoja dvejetainės skaičiavimo sistemos nulių ir vienetų sekas, tačiau jomis koduojami ne atvaizdai, kaip būdavo anksčiau, o matematinės lygtys.

Kad patikrintų šifro „suprantamumą“, Michaelas W. Buschas savo užkoduotą pranešimą pateikė nieko apie šį kodą lig tol nežinojusiai Rachel Reddick. Ji buvo paprašyta iššifruoti šią informaciją. Be to, siekiant imituoti tikroviškas sąlygas, fizikei buvo pateikta tik viso pranešimo dalis, kurioje trūko pradžios fragmento – neva ilgai kosmosu keliaujantys radijo signalai iš Žemės buvo šiek tiek iškraipyti, o pati pranešimo priėmimo pradžia „pražiopsota“.

Pasitelkusi tik popieriaus lapą, pieštuką ir kompiuterio „surask ir pakeisk“ funkciją, R. Reddick iššifravo jo pradžią – gravitacijos konstantą, elementų atominės masės santykius ir kitas universalias fizikinių dydžių išraiškas, kurios turėtų būti visuotinai atpažįstamos. Po to buvo nesunkiai iššifruota ir likusi pranešimo dalis – informacija apie gyvybei Žemėje būtinų medžiagų cheminę sudėtį ir žinios apie Saulės sistemos sandarą.

Autorių teigimu, „aklo testavimo“ būdu buvo nustatyta, kad šį pranešimą sugebės iškoduoti bent ekvivalentiškas matematikos, fizikos ir astronomijos žinias turintys nežemiškų civilizacijų atstovai. Be to, paaiškėjo, kad penkiems paskutiniame kurse besimokantiems studentams prireikė vos valandos, kad perprastų ir atskleistų šio pranešimo ateiviams iš kosmoso esmę.