Mokslo ir technologijų pasaulis

Kanados mokslininkai teigia, kad odos pojūčiai dalyvauja žmogaus kalbos girdėjimo procese, praneša BBC. Tyrimas parodė, kad negirdimi oro pūstelėjimai kartu su tam tikrais garsais turėjo įtakos tam, ką dalyviai manė girdintys.

Žurnale „Nature“ tyrimą pateikusios darbo grupės teigimu, rezultatai parodė, kad garso ir vaizdo detalės nėra vieninteliai svarbūs veiksniai žmonių girdėjimo procese. Atradimai gali padėti kuriant geresnes komunikacijos priemones klausos problemų turintiems žmonėms, teigia ekspertai.

Jau gerai žinoma, kad kalbančiojo veide matomos užuominos gali padėti arba sutrukdyti žmogui išgirsti tai, kas sakoma. Naujausiame tyrime Britų Kolumbijos universiteto(Vankuveris) mokslininkai norėjo ištirti, ar lytėjimo pojūčiai taip pat turi įtakos tam, kaip girdimi garsai.

Jie palygino garsus, kuriuos tariant išpučiamas oras, tokius kaip „pa“ ir „ta“, su garsais, kurių metu oras neišpučiamas, pavyzdžiui „ba“ ir „da“. Tuo pat metu tyrimo dalyviai pajusdavo (arba ne) nestiprų oro pūstelėjimą ties ranka arba kaklu.

Jie atrado, kad garsai „ba“ ir „da“, kurie tariami neišpučiant oro, buvo girdimi kaip „pa“ ir „ta“, kai jie buvo ištariami kartu su oro pūstelėjimu. Tyrimas leidžia manyti, kad norėdami suprasti, kas yra sakoma, žmonės naudoja lytėjimo pojūčių informaciją kartu su kitomis užuominomis.

Šios papildomos žinios padeda suformuoti pilną girdėjimo fiziologijos vaizdą.