Mokslo ir technologijų pasaulis

Visiems kosminės gyvybės entuziastams susišypsojo laimė – pagaliau pastebėta nors ir ne pati kosminė gyvybė, bet bent jau užuominos apie jos egzistavimo galimybę. Tolimoje galaktikoje, kurios šviesą Žemę pasiekia tik po 250 milijonų metų, astronomai aptiko pėdsakus dviejų cheminių junginių, galinčių sudaryti amino rūgštį gliciną.

Puerto Riko Aresibo miestelyje stovi to paties pavadinimo Aresibo observatorija, turinti pakankamai jautrų radijo teleskopą. Štai šiuo instrumentu astronomas ir pavyko padaryti gan ryškų astronominį atradimą. Astronomai testuodami labai jautrią naują radijo teleskopo įrangą ir tuo pačiu tyrinėdami Arp 220 galaktiką (jos nuotrauka pateikta pirmojoje iliustracijoje) aptiko metanimino (CH3N methanimine) ir vandenilio cianido (HCN hydrogen cyanide) požymius.

Duomenys surinkti 2007 metų balandyje su aparatūra, gebančią vienu metu analizuoti kelių skirtingų dažnių duomenis. Tokių instrumentų panaudojimas ir leido aptikti šias chemines medžiagas.

Tai tarsi savotiškos cheminės „plytos“ iš kurių gali formuotis žemiškosios gyvybės „pamatai“ – amino rūgštys. Apie šį unikalų atradimą astronomai papasakojo Amerikos astronomų bendruomenės (American Astronomical Society) konferencijoje, nesenai įvykusioje Teksaso valstijoje.

„Metaniminas nors ir retai, tačiau aptinkamas mūsų galaktikoje, tačiau niekada iki šiol jo dar nepavyko pastebėti tolimajame kosmose“, - Arecibo Observatory spaudos pranešime pasakoja Christopher Salter.

Artimiausiu laiku astronomai planuoja iš naujo peržiūrėti gautus ankstesnių stebėjimo duomenis tyrinėdami spektrinę liniją, sutampančią su paprasčiausia amino rūgštimi glicinu, kuris susiformuoja iš dviejų jau surastų medžiagų vykstant reakcijai su vandeniu.

„Tai, jog mes sugebėjome pastebėti metaniminą ir vandenilio cianidą reiškia tai, jog Arp 220 galaktikoje šių medžiagų kiekis yra gana didelis“, - pasakoja Emmanuel Momjian.

Mokslininkus šis atradimas labai sudomino. Ne tik tuo, jog pastebėtos žemiškosios gyvybės medžiagos, bet ir tas faktas, jog šios medžiagos surastos ganėtinai jaunoje ir besiformuojančioje sistemoje, kurioje aktyviai gimsta žvaigždės (apskritai paėmus, tai bendroje laiko skalėje dabar ši galaktika jau nėra tokia ir jauna, tačiau kol kas astronomai gali stebėti tik jos istoriją).

Aktyvus žvaigždžių formavimas, lydymas galingų supernovų sprogimų jau senokai prikaustęs astronomų žvilgsnius prie Arp 220 galaktikos. Palyginimui, Arp 220 galaktikoje supernovų sprogimais įvyksta vidutiniškai 4 kartus per metus, tuo tarpu mūsų galaktikoje toks reiškinys pastebimas vidutiniškai kartą per 50 metų. Be to, Arp 220 galaktikoje aplink masyvias žvaigždes susikaupusių dujų ir dulkių daugiau nei visame Paukščių Take. Tad neabejotinai joje turėtų vykti (arba kitaip sakant jau būtį įvykęs) intensyvus planetų formavimas. Galbūt ir su gyvybės užuomazgomis?...