Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai aptiko naują kelią, kuriuo pirmieji „šiuolaikinio tipo“ žmonės, manoma, emigravo iš Afrikos ir pasklido po pasaulį, praneša BBC.

Tyrimo aprašyme, publikuotame žurnale „PNAS“, nurodomas vadinamasis „šlapiasis koridorius“ per Libiją, kuriuo į kitus žemynus migravo pirmieji „šiuolaikinio tipo“ žmonės.

Upės kadaise tekėjo iš centrinės Sacharos į Viduržemio jūrą. Šiais keliais, manoma, žmonės iš Afrikos migravo prieš maždaug 120 tūkst. metų.

„Tai yra galimas maršrutas, kuriuo pirmieji „modernūs“ žmonės keliavo iš Afrikos“, - teigia tyrimo vadovė Anne Osborne.

Kaip ir dabar, tuomet Sachara užėmė didžiąją dalį Šiaurės Afrikos. Tai sudarė kliūtis žmonėms keliauti iš Pietų į Šiaurę. Anksčiau tyrėjai buvo susitelkę ties Nilo slėniu, kuriuo pirmieji žmonės daugiausia pasklido į kitus žemynus. Ankstesni tyrimai rodo, kad čia buvo padaugėję kritulių ir liūčių maždaug prieš 130–170 tūkst. metų - paskutiniu tarpledynmečio periodu. Mokslininkai ištyrė, kad šios drėgnesnės sąlygos išplito daug toliau į Šiaurę, nei anksčiau manyta.

Akmeninių įrankių, pagamintų tarpledynmečio periodu Čade ir Sudane bei pagamintų Libijoje, stiliaus panašumai tik patvirtina naująją kito migracijos maršruto teoriją, sako mokslininkai.

„Turime atlikti naujus archeologinius tyrimus, kad patikrintume šią teoriją“, - pasakoja mokslininkas iš Oksfordo universiteto Nickas Bartonas.

Nors maršrutas nėra visai aiškus, protingasis žmogus pasiekė Levantą (istorinis geografinis krašto pavadinimas, iš vakarų ribojęsis su Viduržemio jūra, iš pietų - Arabijos dykuma, o iš rytų -Mesopotamija) apytiksliai prieš 100 tūkst. metų. Tačiau tai buvo nesėkmingas bandymas emigruoti.

Prieš 75 tūkst. metų neandertaliečiai pakeitė protingąjį žmogų šioje srityje. Tada, prieš apytiksliai 45 tūkst. metų, pirmieji „šiuolaikinio tipo“ žmonės iš naujo užėmė Levantą.