Ar moksliniai tyrimai – tik mokslininkams, arba kodėl juose nutylimi gyvybiškai svarbūs faktai?
|
Vargu ar šiais laikais yra žmonių, kurie nesuklustų ir daugiau dėmesio neskirtų skaitydami ar girdėdami mokslininkų ir ekspertų nuomones ir svarstymus pačiais įvairiausiais klausimais. Tačiau juk neretai nutinka taip, kad įvairūs tyrimai ir atradimai, regis, nesutampa, o kartais ir akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems. Galbūt galima į tai nekreipti labai didelio dėmesio, tačiau jei kalbame apie tyrimus, tiesiogiai liečiančius mūsų ar mūsų vaikų sveikatą, tokie prieštaravimai ar neatitikimai gali būti lemtingi. Kyla klausimas, dėl ko atsiranda tokie skirtumai, ar visada tai lemia objektyvūs veiksniai? Australijos mokslininkų atliktas tyrimas itin jautriu – kūdikių maitinimo – klausimu atskleidė, kad subjektyvumo čia tikrai daugiau nei reikia. Pasak Australijos nacionalinio universiteto akademikų, kūdikių maitinimas pieno mišiniais retai kada aprašomas kaip keliantis pavojų sveikatai, vien todėl, kad tyrėjai labai bijo iškelti šį faktą. Naujame Sveikatos ekonomikos tyrimų centro publikuotame straipsnyje rašoma, jog nors yra svarių įrodymų, kad žindomi kūdikiai rečiau serga pirmojo tipo diabetu, alergijomis, infekcijomis, miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo ar suserga kai kurių tipų vėžiu, mokslininkai vis dėlto nenori įvardyti pieno mišinių kaip pavojaus kūdikių sveikatai savo tyrimų pavadinimuose ar santraukose, t.y. tose tyrimų dalyse, į kurias skaitytojai dažniausiai atkreipia dėmesį (o kartais dėl laiko stokos skaito tik jas). Pranešimo autorė dr. Julie Smith palygino mišinių kenksmingumo įvardijimo baimę su baime paminėti blogio valdovo Voldemorto vardą iš visame pasaulyje populiarių romanų apie Harį Poterį. „Mes peržiūrėjome beveik 80 autoritetingų tyrimų, kuriose visuose buvo aiškiai matoma, kad pieno mišiniu maitinami kūdikiai rizikuoja sveikata labiau nei krūtimi maitinami vaikai , – sakė dr. Julia Smith .– Tačiau dauguma šių tyrimų nemini maitinimo mišiniais tose vietose, kurios yra svarbios ilgalaikiam įspūdžiui sudaryti: nei pavadinimuose, nei santraukose. Užuot įvardiję maitinimą pieno mišiniais kaip reikšmingą rizikos faktorių mokslininkai šį faktą linkę pakilti neįvardytą, kaip Voldemortą romanuose apie Harį Poterį, kuriuose jis vadinamas Tas, Kurio Negalima Pavadinti“ Dr. J. Smith sako, kad ne tik mamos, bet net ir patys gydytojai kartais susipainioja matydami tyrimų pavadinimus, kuriuose sveikatos problemos siejamos su žindymu, o ne su maitinimu pieno mišiniais. Pavyzdžiui, tyrimas, kuris nustatė, kad mišiniu maitinami kūdikiai dažniau suserga sunkia liga, klaidinamai pavadintas „Žindymas ir nektorizuojantis entrokolitas“. Dr. J. Smith sako, kad jos ir kolegų atliktas tyrimas apie tai, kaip moksliniuose tyrimuose pristatomas maitinimas pieno mišiniais, atliktas siekiant atsakyti į retorinį klausimą apie kultūrines normas ir informuoto pasirinkimo galimybes, ir rodo kodėl kaltinti mamas, kad jos nežindo, yra bergždžia ir neteisinga. Jie teigia, kad iniciatyvos, siekiančios pagerinti kūdikių sveikatą per žindymo skatinimą jau seniai yra pastebėjusios tikslių terminų vartojimo svarbą ir teisingai informuotų medikų svarbų vaidmenį padedant moterims sėkmingai žindyti. „Kaip mes galime tikėtis, kad medikai turės pakankamai žinių ir kalbės įtikinamai apie žindymo svarbą, jeigu jie patys negauna tikslios ir aiškios informacijos apie maitinimo pieno mišiniais žalą?“ – klausia dr. J. Smith. Parengė Rima Kurtinaitienė | ||||
| ||||