Mokslo ir technologijų pasaulis

Nuo seno bičių avilys laikytas žmogaus sveikatos banku. Bičiuliai pripažįsta, jog gydo ir avilio oras, ir bičių dūzgesys, o ką jau kalbėti apie koriuose esančius produktus – medų, duonelę, vikšrelius, pienelį. Gydo ir avilio plyšiams užkamšyti naudojamas pikis, bičių geluonys. Net mirusios bitės gali būti vartojamos kaip stebuklingas jaunystę grąžinantis vaistas.

Pasidairykime į garbiuosius bitininkus – kokius žaibus laido jų akys! Šalin nuovargį ir metų naštą. Rusijos bitininkai be jokių verslo paslapčių parodose ir mugėse reklamuoja „podmorą“ – medaus ir sutrintų mirusių bičių miltelių mišinius. Sibiro platybėse gyvenusios ir atėjus laikui užgesusios bitės – tikras vitaminų, mineralinių medžiagų ir maisto papildų lobynas. Bent taip teigia Rusijos valstybinių ir privačių bitynų savininkai.

Lietuviams - tabu

„Bitutės ratuotos“ pašte (leidinio "Ūkininko patarėjas" viena iš skilčių) esame gavę skaitytojų laiškų, kuriuose teiraujamasi apie mirusių bičių panaudojimą sveikatos reikmėms. Specialistai, į kuriuos kreipėmės, tą dalyką pavadino erezija. Esą, bitės miršta nuo ligų, jų kūneliai avilyje supelija, todėl vietoje sveikatos žmogus gali prisišaukti didesnę nelaimę.

Lankydamasis Maskvoje „Zolotaja osen 2009“ parodoje susipažinau su gausiu daugianacionalinės valstybės bitininkų būriu, ragavau rečiausių Sibiro augalų medaus. Patyriau, jog Rusijos Federacijos regionų administracijos stropiai globoja bitininkystę, nes ši labai naudinga ne tik žmonių sveikatai, bet ir gausina žemės ūkio kultūrų derlių.

Pavyzdžiui, Rusijos žemės ūkio akademijai Adygėjos respublikoje priklauso Maikopo bitininkystės stotis, kurioje prižiūrima keli tūkstančiai bičių šeimų, auginamos Karpatų ir Alpių karnikos rasių bičių motinėlės, renkamas bičių pienelis, fasuojami bičių produktai, gaminamas bitininkystės inventorius, konsultuojami bitininkai mėgėjai. Bitininkyste rūpinasi – ją finansuoja valstybė.

Vidurio Rusijos bičių rasės motinėles augina valstybės užsakymą vykdantis valstiečių-fermerių ūkis „Bortniki“, įsikūręs Sinkovo kaime (Rybnovo r., Riazanės sritis). Kaip sakė jo vadovas Dmitrijus Kolesničenko, bičių šeimų laikoma tik 40, tačiau jos įdarbintos šiltnamiuose, kuriuose apdulkina agurkus, kitas daržoves. Medaus derlius ne toks svarbus, nes pajamos gaunamos už paslaugas šiltnamių kultūroms. Bityne taip pat atliekamas selekcinis darbas, auginamos Vidurio Rusijos bičių rasės Okos tipo motinėlės. Jos pasižymi atsparumu ligoms ir klimato kaitai.

Papildomų pajamų ūkis gauna iš gaminamų iš medaus, pikio, žiedadulkių, įvairių bičių produktų mišinių. Apiterapeutų Eldaro Ludianskio ir Ivano Filipovo rekomendacija gaminami liaudies medicinos preparatai iš mirusių bičių (vadinamasis „podmoras“). Rusijoje (ypač kaime) bičių produktų preparatai yra gana populiarūs.

Bitininkas D. Kolesničenko supažindino su ūkio „Bortniki“ paviljone pristatomais „podmoro“ receptais. Jų turėjo ir kiti parodoje „Zolotaja osen 2009“ medumi bei bičių produktais prekiavę bičiuliai, atstovavę mokslo įstaigoms, valstybiniams ir privatiems ūkiams.

„Podmoras“ – tai mirusios bitės. Apie jų gydomąsias savybes žino nedaug kas, dažniausiai sakoma, kad tai – šundaktarių pramanas. Neseniai Rusijos mokslininkai įrodė, kad mirusios bitės – biologiškai aktyvus produktas, turintis unikalių gydomųjų savybių, savo bioenergetinėmis galimybėmis naudingas žmogaus sveikatai. Gydytojų teigimu, tai nėra vaistas, tačiau gali būti vartojamas kaip maisto papildas ar funkcinis maistas.

Romėnai gydė plinkantį pakaušį

Senovės romėnų gydytojas Galenas vartojo meduje sutrintas bites nuo piktvočių, dantų smegenų uždegimo, dantų skausmo, tepdavo kūdikiams skausmingai besikalančius dantukus. Vyrams tokiu mišiniu rekomenduodavo stabdyti plaukų slinkimą, atauginti juos ant plikės. Rašytojas Plinijus Jaunesnysis nurodė, jog sudegintų bičių pelenai, sumaišyti su sviestu – geras vaistas nuo daugelio ligų. Tokiais pelenais, sumaišytais su medumi, gydė akių ligas, stiprino plaukų augimą. Meduje išvirtas mirusias bites žmonės vartojo nuo dizenterijos. Bičių nuoviras rekomenduotas kaip šlapimą varantis vaistas.

Anglijoje XVII a. medicinos knygos išdžiovintas ir sutrintas bites patarė gerti kaip vaistus su pienu ir vynu gydant podagrą, vandenę, reumatizmą, tirpdant šlapimo takų akmenis. Medų su bičių kūneliais patarta vartoti esant aštriems pilvo skausmams, spazmams, stipriai (su krauju) viduriuojant, gydant opas ir pūlinius.

D. Kolesničenko teigimu, vasarą bitės gyvena 35–40 d., žiemos sąlygomis – iki 9 mėn. Per sezoną iš vieno avilio išimama apie 0,5 kg mirusių bičių. Specialistai nurodo esant trijų tipų „podmorą“: pavasarinį (po žiemojimo mirusiose bitėse gausu nuodų ir maisto likučių!), gydomąjį (tai nuodus po antitoksinoterapijos atidavusios mirusios bitės) ir rudeninį (tai bitės, kurių bitininkas nepalieka žiemai. Jų lavonėliai sukaupę daug medaus gamybai naudotų medžiagų. Tai pačios vertingiausios mirusios bitės).

Biologiškai aktyvūs produktai

Pasaulio literatūrinis palikimas ir negausūs rusų medikų klinikiniai pastebėjimai leidžia spėti apie biologinius mirusių bičių panaudojimo aspektus: priešuždegiminį, baktericidinį, nuskausminantį, neleidžiantį susidaryti trombams, saugantį nuo sklerozės, antitoksinį, spazmolitinį, šlapimą varantį, skatinantį tulžies gamybą, stabilizuojantį arterinį kraujospūdį, aktyvinantį medžiagų apykaitą, reguliuojantį širdies, inkstų, virškinamojo trakto, endokrininės sistemos darbą, stabdantį lytinių organų veiklos senėjimą.

„Podmoro“ savybės stiprėja jį derinant su kitais biologiškai aktyviais bitininkystės produktais, taip pat fitopreparatais, vaisių ir daržovių priedais, augaliniais aliejais. „Podmoras“ rekomenduojamas gydant prostatos adenomą, mastopatiją, kojų venų varikozę, normalizuojant arterinį kraujospūdį, stiprinant kraujagysles, reguliuojant endokrininės ir nervų sistemos funkcijas.

Bitės kūne galima rasti visų medaus, žiedadulkių, bičių pienelio, propolio, vaško komponentų (aminorūgščių, mineralų, vitaminų, fermentų, hormonus primenančių medžiagų). Chitino turintis bitės apvalkalas sukaupęs nemažai biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (heparino, chitozano). Jos žmogaus organizme stabdo uždegimo procesus, stabilizuoja kraujospūdį, teigiamai veikia kraujotakos sistemą.

2003 m. rusų mokslininkai įrodė, kad „podmore“ esantis bičių nuodų baltymas tik iš dalies suskyla virškinamajame trakte ir gali iš jo patekti į kraują, turėdamas beveik visas mažų bičių nuodų dozių fiziologines poveikio savybes. Bičių nuodai atsparūs temperatūrai, net valandą pakaitinti iki 115 0C išlaiko savo biologines savybes.

Kaip pačiam pasigaminti vaistų

„Podmore“ esantys bičių riebalai turi visą kompleksą polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip pat augalinių sterinų. Preparatams gaminti tinka tik dėl senėjimo, nuo bado, šalčio, mechaninio poveikio mirusios bitės. Netinka sugedusios, supelijusios, iš sergančių bičių šeimų.

Surinktus kūnelius reikia persijoti ir išdžiovinti 40–50 laipsnių temperatūroje. Gydymo tikslais gali būti vartojami šių vabzdžių milteliai ar paruošti įvairūs kūnelių preparatai: nuovirai, spiritiniai ekstraktai ir antpilai, tepalai, mišinys su medumi.

„Podmoro“ nuoviras. Rekomenduojamas sergant prostatos adenoma, stiprinant imunitetą, turint lytinę negalią. 10–15 g negyvų bičių sutrinti, užpilti 0,5 l virinto vandens ir ant mažos ugnies virti 40–60 min. Apie 2 val. vėsinti kambario temperatūroje, nukošti per dvilinką marlę. Siekiant sustiprinti efektą ir pagerinti skonį į filtratą galima įdėti 2 šaukštus medaus ir šaukštelį 20 proc. spiritinio bičių pikio. Laikyti tamsaus stiklo inde. Vartoti vieną mėnesį po šaukštą 1–2 kartus per dieną prieš valgį. Paskui daroma 6 mėn. pertrauka.

„Podmoro“ vartojimas vyrams padeda sumažinti prostatos apimtį, palengvina šlapimo išsiskyrimą. Gydymo efektyvumas – 87,6 proc. Kartais gydymas gali užtrukti visus metus. Preparatas padeda išvengti chirurgo intervencijos. Drauge su „podmoru“ medikai pataria vartoti žvakutes su propoliu, žiedadulkes, bičių pienelį, medų, propolį. Rusijos Federacijos vaistinėse parduodami bičių produktų mišiniai „Apitonus“, „Polianka“, „Topolek“.

Gydo sąnarius

„Podmoro“ tyrė. Šaukštą negyvų sutrintų bičių užpilti puse stiklinės verdančio vandens ir 20 min. palaikyti. Tyrę lengvai nusunkus suvynioti į marlę ir dėti prie skaudamo sąnario ar išsiplėtusių kojų venų. Kompresą aprišti polietilenu ir apvynioti tvarsčiu. Laikyti iki atvės (10–15 min.).

Spiritinis „podmoro“ ekstraktas. Šaukštą sutrintų bičių miltelių užpilti 200 ml degtinės. Laikyti 2 sav., protarpiais 5 min. sukratant. Perfiltruoti per dvigubą marlę. Vienkartinė dozė – 15–20 lašų į pusę stiklinės vandens. Vartoti 2–3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį, 1–2 mėn. Po 2–4 mėn. kursą pakartoti.

„Podmoro“ tepalas. Vartojamas nuo sąnarių ir raumenų skausmų, migrenos, tireotoksikozės, neurologinių negalavimų. 3–4 šaukštus sutrintų mirusių bičių miltų sumaišyti su karštu alyvų arba sėmenų aliejumi. Laikyti tamsaus stiklo inde, šaldytuve. Trinti skaudamas vietas, prieš tai tepalą pašildžius.

Ūkio „Bortniki“ vadovas D. Kolesničenko įsitikinęs, kad bičių produktai bet kuriuo atveju gerina žmogaus savijautą. Ne paslaptis, kad bitininkai yra sveikesni, ilgiau gyvena, jų gyvenimas (ypač garbaus amžiaus sulaukus) yra kokybiškesnis, retai kada bičiuliai skundžiasi seksualine sveikata. Tačiau prieš vartojant įvairius preparatus, kuriuos rekomenduoja bitininkai ar apiterapeutai, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.