Mokslo ir technologijų pasaulis

Vieno vyro ir dviejų biologinių motinų pradėti vaikai – ne tik svarbus reprodukcinės medicinos pasiekimas, bet ir sunkus etinis galvosūkis. Kritikai baiminasi, kad tai gali atverti kelią genetiškai modifikuotiems kūdikiams.

Japonijos mokslininkai žengė dar vieną žingsnį kurdami prieštaringai vertinamus „trijų tėvų kūdikius“: šįkart jie sėkmingai apvaisino iš dviejų biologinių moterų ląstelių medžiagos sudarytą kiaušinėlį.

Kitakyushu (Japonija) Šv. Motinos ligoninės specialistai šį eksperimentinį metodą panaudojo siekdami sukurti efektyvesnį vyresniojo amžiaus moterų nevaisingumo gydymo būdą, pranešė „New Scientist“. Kad padidintų sėkmingo apvaisinimo tikimybę, jie pasinaudojo jaunesnio amžiaus moterų kiaušinėliais, siekdami „sutaisyti“ pažeistas vyresnių moterų kiaušialąstes.

Kol kas ši technologija nenaudojama kūdikiams susilaukti, tačiau japonų specialistai tokius hibridinius kiaušinėlius sėkmingai apvaisino donorų sperma ir laboratorinėmis sąlygomis išaugino ankstyvos stadijos embrionus.

Nors toks pasiekimas gali „įkvėpti naujų jėgų“ vyresniojo amžiaus moterų kiaušinėliams ir padėti atsikratyti paveldimų ligų, jis beveik neabejotinai sukels pasipiktinimo audrą – šios technologijos kritikai baiminasi, kad ji atvers kelią vadinamiesiems hibridiniams ar genetiškai modifikuotiems kūdikiams kurti.

Šv. Motinos ligoninės tyrėjų grupei vadovavęs Atsushi Tanaka pareiškė, kad jei bandymų metu gauti embrionai būtų perkelti į gimdą, jo manymu sėkmingo gimdymo šansai būtų buvę dideli.

Vyresniojo amžiaus moterims taikomas dirbtinio apvaisinimo būdas dažnai patiria nesėkmę, nes kiaušinėlio branduolį supančioje citoplazmoje yra tam tikrų pakitimų. Japonų mokslininkų taikytas citoplazminio perkėlimo metodas paremtas iš sveikos, dažnai jaunesnio amžiaus moters kiaušinėlio paimtos citoplazmos implantavimu į sveiką vyresnės moters ląstelės branduolį, kuriame laikoma didžioji dalis kūdikio pradėjimui reikiamos informacijos.

Pranešama, kad japonų specialistams pavyko sėkmingai perkelti citoplazmą į 31 kiaušinėlį, o iš 7, apvaisinus donoro sperma, laboratorinėmis sąlygomis susiformavo ankstyvosios stadijos embrionai.

Pasak leidinio, nors toks nevaisingumo gydymo būdas D. Britanijoje draudžiamas, šios šalies vyriausybė pareiškė ateityje galinti pakeisti savo požiūrį, jei mokslo bus įrodyta, kad jis turi teigiamą poveikį sveikatai.

Šių metų rugpjūtį JAV mokslininkai, panaudoję mitochondrijos perkėlimą į kiaušialąstes, padėjo nevaisingoms beždžionių patelėms susilaukti sveikų palikuonių. Jie mano, kad šis nevaisingumo gydymo būdas yra toks sėkmingas, jog galėtų pereiti prie bandymų su žmonėmis, jei tai leistų įstatymas. 2001 m. Jungtinėse Valstijose didelio atgarsio susilaukė sėkmingas nevaisingumo gydymo atvejis, kai iš „jaunų“ kiaušinėlių paimtos mitochondrijos buvo perkeltos į vyresnių moterų kiaušialąstes. Panaudojus šią technologiją tąkart gimė 15 kūdikių.