„Lietuva gavo komandas iš Maskvos. Turėjo paklusti. Skaudus smūgis“

Artėjant šeštadienio ryto atsijungimui nuo posovietinės elektros sistemos, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas akcentuoja – prisijungusios prie kontinentinės Europos elektros tinklų, Baltijos šalys plaks vienu energetiniu ritmu su Vakarais. Sinchronizacijos projekto progresą ne vienus metus stebėjęs ir pats prie jo prisidėjęs antrąją energetikos ministro kadenciją einantis politikas tikina, jog Baltijos šalių atsijungimas Rusijai bus skaudus politinis smūgis, todėl iš šalies agresorės galima tikėtis įvairių netikėtumų.

„Kalbant metaforiškai, tai yra kaip širdies plakimas vienu ritmu. Mūsų energetinės sistemos širdis plaks tokiu pačiu ritmu, kaip plaka Vakarų Europos sistema“, – apie sinchronizacijos istorinę reikšmę tinkalaidėje politika.lt kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Anot ministro, Lietuva, Latvija ir Estija yra pasirengusi bet kokioms diversijoms ar sabotažo aktams iš Rusijos pusės, ir priduria – Baltijos šalių energetinė sistema yra sustiprinta pakankamai, kad atlaikytų bet kokius galimus tinklų nutraukimus.

Tuo metu kalbėdamas apie šiuo metu laikinai sustabdytą antro 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje rangos darbų konkursą, Ž. Vaičiūnas kartoja – sąlygos bus peržiūrėtos, siekiant užtikrinti geriausias elektros kainas vartotojams ir didinti elektros gamybą šalies viduje, ateityje planuojant ją eksportuoti į kitas valstybes, tarp jų – ir į Vokietiją.

– Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad tas atsijungimas yra nulemtas dar jūsų pasirašytos sutarties su latviais, estais ir lenkais 2018 metais, kai jūs tuomet buvote ministru. Jūs pradėjote, jūs ir baigiate?  

– Taip jau sutapo. Iš tiesų, buvo ilgas, kompleksinis ir komplikuotas kelias į šio projekto įgyvendinimą. Ir būtent tos diskusijos buvo labai aštrios 2016-2017 metais, bet susitarimą pavyko pasiekti 2018-aisiais. Ten ir buvo užfiksuota sinchronizacijos data – 2025 metai, ir visi esminiai techniniai projektai, kuriuos reikėtų įgyvendinti. Po to turėjome 2019 metais papildomą susitarimą, kur jau sudėjome visą infrastruktūrą. Tai buvo kertinis procesas, kertiniai sprendimai sinchronizacijos projekto įgyvendinime, nes iš esmės nuo to laiko suvienijom viso regiono pastangas – t. y. Baltijos šalių ir Lenkijos kartu su Europos Komisijos parama.

– Pasekmės, kad visi įsivaizduotų: yra Rusijos Federacija, yra Baltarusija, yra ten tos Jenisiejaus hidrokaskadinės elektrinės, mes su jomis dabar, kai kalbame, dar esame sujungti į žiedą. Ir šį savaitgalį prasidės procesai, kurie yra negrįžtami. Kai Lietuvos energetinė sistema pradės veikti tame pačiame elektromagnetiniame dažnyje su Vakarų sistema, mes ką – nukirpsime fiziškai laidus į Rusiją ir Baltarusiją? Toks rezultatas? 

– Taip, iš esmės tai reiškia, kad bus suardomas tas energetinis žiedas, kuris istoriškai buvo susiformavęs ir mes dešimtmečiais buvome toje sistemoje, negalėjome patys jos valdyti ir buvome tos sistemos maža dalele. 

– Kaip sakoma, buvo dispečerinė Maskvoje, kuri reguliuoja dažnius, kiekius, įtampos srautus ir t. t. Ji fiziškai tai ir darė, teisingai? 

– Taip, fiziškai tai buvo daroma. Tiesiog mūsų perdavimo sistemos operatoriai natūraliai turėjo paklusti įsakymams, komandoms, kurios buvo duodamos. Ir šio žiedo suardymas reikš, kad iš esmės laidų negalima iš karto nukirpti, reikia atjungti įtampą. Taip ir bus daroma: atjungiama įtampa ir demontuojamos linijos. Tai reiškia, kad Baltijos šalys praras energetinį ryšį tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, tiek su Kaliningrado sritimi. Ir atjungus pačias linijas bus izoliuotas sistemos darbas, izoliuotas bandymas, nes mes turime atitikti tam tikrus reikalavimus.

– Iš pradžių atsijungiame, paskui trys Baltijos šalys pasibando viduje kaip viskas vyksta ir tada keičiame dažnį. Tuomet su tuo pakeistu dažniu jungiamės į kitą dažnį?

– Taip. Yra trys etapai: pirmasis, kuomet atsijungiame. Atsijungimas įvyksta šeštadienį ir tada maždaug parą laiko visos trys Baltijos šalys kartu veikia izoliuotai. Lietuva jau tokį bandymą buvo padariusi anksčiau. Dabar pirmą kartą bus bandoma trijose Baltijos šalyse veikti izoliuotai. Tai reikalinga tam, kad išbandytume energetikos sistemą visais ekstremaliais atvejais, kad mes tikrai galėtumėme parodyti  Europai, ENTSO-E asociacijai, kad tokiems atvejams esame pasiruošę.

– Ką jūs darysite? Kažkur kelsite įtampą, dirbtinai didinsite vartojimą?

– Taip. Yra įtampos trikdžiai, per pakankamai trumpą laiką ji didinama, mažinama ir tai daroma bendrai visų trijų Baltijos šalių sistemoje. Lietuvoje bus koncentruota didžioji bandymų dalis, taip jau yra suderinta.

– O kas tai bus? Kažkas pradės vartoti labai daug elektros energijos? 

– Tiesiog mūsų perdavimo sistemos operatorius padarys taip, kad imituos dažnio kritimą – t. y. vienas generacijos pajėgumas prarandamas ir tada jungiamas kitas.

– Atjungs kažkurią elektrą generuojančių jėgainę?

– Taip. Izoliuoto darbo metu bus mobilizuotos papildomos generacijos pajėgos, bus pasiruošta Elektrėnų aštunto ir devinto bloko veikimui. Taip pat Panevėžio elektrinėje. Yra suderinta programa ir bus tiesiog daromos tokios, pavadinkime, simuliacijos praradimo arba papildomos generacijos. Tai reiškia, kad po izoliuoto darbo, atlikus visus reikalingus bandymus, jau sekmadienio popietę pradėsime sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

– Ką reiškia ta sinchronizacija? Kaip atrodo tas sinchronizavimo momentas, pats procesas?

– Sinchronizavimo procesas reikš, kad mes turime vieną dažnio amplitudę, kuria veikia kontinentinės Europos tinklai ir turime tokį patį dažnį, bet veikiantį kita amplitude, kurią veiksime mes –  t. y. Baltijos šalys. Ir sinchronizacija reiškia, kad yra atjungiamas galios konvertavimo įrenginys Alytuje, nes šiuo metu, kadangi mes veikiame skirtingose sistemose, elektros energijos importas ir eksportas vykdomas per tam tikrą konverterį. Tai jis atjungiamas ir tiesiogiai tada pajungiama ant elektros energijos linijos, kuomet elektra teka tuo pačiu dažniu kaip ir Lenkijoje, kaip ir kitoje likusioje kontinentinėje Europoje. Sinchronizacija tiesiog reiškia tų dviejų amplitudžių sutapimą laike. Tada ir įvyks vadinamoji sinchronizacija.

– Po to, kai Lietuva sekmadienį prisijungs prie Europos kontinentinės sistemos, jokių sinchronizatorių nereikės. Tas jų dažnis bus ir mūsų dažnis. Sinchronizatoriaus reikės jungimosi momentu.

– Būtent. Jungimosi momentu mes tiesiog atjungsime kitus techninius įrenginius, kurie dabar buvo reikalingi tam, kad mes galėtume importuoti ir eksportuoti elektros energiją. Po sinchronizacijos, kadangi mes veiksime vienu dažniu, nebereikės papildomos kažkokios įrangos, tiesiog funkcionuos elektros energijos linijos. Kalbant metaforiškai, tai yra kaip širdies plakimas vienu ritmu. Mūsų energetinės sistemos širdis plaks tokiu pačiu ritmu, kaip plaka Vakarų Europos sistema. 

– Politiškai viskas aišku, kodėl tai svarbu – kad koks nors Kolia ir Vasia nediriguotų mūsų įtampos dažnių, nedarytų kažkokių problemų ir t. t. O kodėl techniškai tai yra svarbu?

– Pirmiausia techniškai svarbu tuo, kad sinchronizacijos projektas buvo didžiulė techninio pasirengimo programa. Per 7 metus buvo įgyvendinta daugiau negu 40 projektų Baltijos šalyse, iš jų didžioji dalis buvo Lietuvoje – 20 projektų. Tai reiškia, kad mes iš esmės sustiprinome savo energetikos sistemą. Pateiksiu keletą skaičių: yra nutiesta per 430 kilometrų naujų aukštos įtampos perdavimo linijų, daugiau nei 230 kilometrų yra rekonstruota. Rekonstruota arba pastatyta naujų 13 pastočių ir transformatorinių. Taip pat įrengta virš tūkstančio naujų atramų, kurios laiko tuos laidus. Tai reiškia, kad mes iš esmės sustiprinome savo sistemą, kuri yra atsparesnė bet kokiems tiekimo nutraukimo atvejams, jeigu jie įvyktų. Ir kitas aspektas yra labai svarbus, kad tai padės integruoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių, nes perdavimo sistemą taip pat reikia sustiprinti. Kitaip tariant, mes vienu šūviu nušovėme du zuikius: sustiprinome sistemą ir paruošėme ją atsinaujinančios energetikos integracijai.

– Čia visi baiminasi galimų diversijų, dar kažko. Aišku, turbūt visų įmanomų scenarijų nenumatysi, visko gali atsitikti. Turbūt tai būtų jau akivaizdus išpuolis prieš NATO valstybę, jeigu įvyktų kažkokia fizinė, akivaizdi diversija Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vis dėl to, kas gali sutrukdyti tokiam žingsniui – dažnio keitimui?

– Visi tokie scenarijai buvo analizuoti, jiems buvo ruoštasi. Pirmiausia verta pastebėti, kad techniniu lygiu mūsų atsijungimas nuo Rusijos, Baltarusijos sistemos ir Kaliningrado yra suderintas. Kitaip tariant, dar vasarą „Litgrid“ informavo Rusijos perdavimo sistemos operatorių apie planuojamą atsijungimą – t. y. kad ta sutartis, kuri buvo sudaryta 2021 metais, nebebus pratęsta.

– Ir jie irgi turbūt turėjo imtis priemonių. Jie kažkaip tą savo sistemą turėjo užsižiedinti, nes priešingu atveju atsiranda skylė vidury.

– Jie ruošėsi tam. Kadangi 2018 m. jau buvo pasirašyti susitarimai, tai jie puikiai matė, kurlink eina Baltijos šalys. 

– Jie turėjo nuo Pskovo iki Minsko kažkokią naują liniją tiesti?

– Taip, buvo Rusijos linijų užžiedinimas Baltarusijos pusėje. Taip pat buvo daromas esminis pasirinkimas Kaliningrado srityje, nes tam jiems reikėjo ir papildomos generacijos pajėgumų. Tai pirmiausia buvo statomos dujinės elektrinės, taip pat buvo daromi bandymai – Kaliningrado sritis iki šiol yra penkis kartus dariusi izoliuotos sistemos bandymą. Jie tam techniškai ruošėsi ir yra pasiruošę. Dėl sutrukdymo scenarijų vėlgi – esame pasiruošę įvairiems variantams, netgi tokiems,  jeigu būtų bandoma trukdyti atsijungti. Tam taip pat pasiruošta, čia kliūčių tikrai nebus. Kažkokios dezinformacijos kampanijos taip pat galimos. 

– Jos jau vyksta. Latvijoje žmonėms net laiptinėse klijuoja visokias nesąmones apie tai, kad dings elektra, jos ilgai nebus, pasiruoškite maisto ir t.t. 

– Tai yra pakankamai natūralu, nes suprantant, kad tai yra paskutinis ir esminis mūsų Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės žingsnis, tai toks praradimas politiškai ir techniškai tam tikra prasme yra skaudus smūgis. Todėl neabejoju, kad tokių žinučių  artimiausiu laikotarpiu turbūt tikrai sulauksime.

Edmundas Jakilaitis, politika.lt, ELTA