JAV mokinys buvo trumpam pašalintas iš mokyklos dėl vieno prietaiso naudojimo - kur baigiasi vaikų apsauga ir prasideda privatumo pažeidimai?

Autistas berniukas turi problemų su koncentracija. Jo dėmesys šokinėja nuo vieno daikto prie kito. Kartais jam užtenka pamatyti kokį nors gyvūną ar vėjo draikomą maišelį, kad Kahlilas pradėtų jį sekti, visiškai nesirūpindamas savo saugumu. Tai, žinoma, neramina jo mamą Cassandra Hadley, kuri stengiasi išlikti rami, pasitelkdama paprastą GPS sekiklį.

Šie įrenginiai yra gana pigūs ir stebėtinai tikslūs. Programėle Kahlilo mama gali nustatyti ribas, kurias berniukui peržengus, gaus pranešimą į savo išmanųjį telefoną. Pavyzdžiui, jam nutolus per toli nuo mokyklos, mama žino, kad jis jau yra atitrūkęs nuo aplinkinio pasaulio ir jam reikalinga pagalba. Ši sistema veikė labai gerai, tačiau mokykla vieną penktadienio popietę iškėlė ultimatumą - mama turi pašalinti prietaisą iš mokyklos arba Kahlilas bus pašalintas bent kelioms dienoms.

Saugumu labiausiai susirūpinusi mama sūnų parsivedė namo. Jai buvo paaiškinta, kad mokyklai užkliuvo ne pagrindinė GPS sekiklio funkcija, nurodanti, kur konkrečiu laiku yra berniukas, o viena iš pagalbinių. Tokiuose prietaisuose dažnai yra mikrofonas, leidžiantis pasiklausyti prietaiso aplinkos. Pagal mokyklos taisykles, tai - sekimo įranga.

Teigiama, kad galimybė bet kuriuo metu klausytis įrenginio aplinkos yra šalutinė funkcija, niekaip nesusijusi su pagrindiniu GPS sekiklio darbu. Pasiklausymas, kas vyksta pamokoje ir ką kalba kiti vaikai - privatumo pažeidimas. Tačiau kur ta riba?

GPS sekikliai ir privatumas

GPS sekikliai šiais laikais dažnai dedami ir į sveikų vaikų kuprines. Taip tėvams tiesiog ramiau - jie žino, kur konkrečiu metu yra jų vaikas. Pavyzdžiui, žemiau nuotraukose matomas mažasis GPS seklys K8 buvo vienas iš perkamiausių šios vasaros ir rudens produktų iš Kinijos ir Lietuvoje - žinomą, jį galima naudoti labai įvairiais tikslais, pavyzdžiui, automobilio sekimui, bet tikėtina, jog kai kas jį panaudojo ir vaiko stebėjimui. Bet ar tai pažeidžia vaiko teises?

Patys amerikiečiai labai rimtai žiūri į privatumą - tai viena iš esminių teisių. Visgi, kol kas dar nebuvo jokio precedento, kuris padėtų paaiškinti, ar tėvų suteiktas GPS sekiklis, veikiantis su vaiko žinia, pažeidžia vaikų teises į privatumą. Kol kas tai - pilkoji zona, nes šie prietaisai gali išgelbėti gyvybes, tačiau kartu tėvams suteikia galimybę sekti savo vaikus.

Visgi, teisininkai mano, kad atvejai, kuomet vaikas suvokia prietaiso naudą, turėtų būti traktuojami kaip savanoriškas dalyvavimas. Kahlilo atveju GPS sekiklis yra reikalingas tam, kad būtų apsaugota jo sveikata. Autistas berniukas iš esmės net negali turėti paslapčių nuo savo mamos jau vien dėl savo sveikatos būklės. Tačiau visai kita istorija yra aplinkiniai.

Mokykla buvo sunerimusi, kad moteris GPS sekiklio galimybes išnaudos mokytojų ir kitų vaikų pasiklausymui. Šie žmonės niekaip nesutiko su tokia padėtimi ir turi teisę pykti dėl privatumo pažeidimo. Šįkart konfliktas buvo išspręstas taikiai, kuomet Kahlilo mama pažadėjo mokyklai pasiklausymo galimybę naudoti tik pasirodžius pavojaus ženklams - berniukui peržengus nustatytas ribas.

GPS sekikliai, tokie kaip nuotraukose matomas mažasis K8 (Kinijoje kainuojantis viso labo už 15€), įprastai skirti gyvūnų, transporto priemonių ir vaikų saugumui užtikrinti. Jie leidžia nustatyti virtualias ribas, kurias peržengus, sekiklis atsiunčia pranešimą į išmanųjį telefoną. Jiems taip pat galima paskambinti ir taip pasiklausyti, kas vyksta aplink juos - tai gali padėti surasti prarastą daiktą ar pabėgusį šunelį.

Savaime aišku, kad tokio prietaiso naudojimas siekiant sekti to nežinančius asmenis yra nelegalus, o ir piktnaudžiauti pasiklausymo galimybe nereikėtų, tačiau aišku, kad GPS sekikliai gali padėti užkirsti kelią nelaimėms.