Iš pirmo žvilgsnio kutenimas atrodo įprastas mūsų socialinio gyvenimo reiškinys: tėvai vaikus kutena norėdami juos pralinksminti, o porų santykiuose jis yra dažnas tarpusavio ryšio stiprinimo žaidimas. Vis dėl to, jis nėra gerai ištyrinėtas: nėra vienareikšmiško atsakymo, kaip fizinis prisilietimas sukelia vienodą emocinę išraišką (šypseną arba juoką), kuri nebūtinai sutampa su psichologine kutenamojo savijauta t.y. gali sukelti baimę, paniką ir priminti net kankinimą. Tuo tarpu šypsena ir juokas natūraliai yra tiesiogiai siejami su gera nuotaika. Tai vadinama kutenimo fenomenu. Kaip reziumuoja (Harris, 2012), šypsena kutenimo metu tiek pat gali būti susijusi su gera nuotaika, kiek ašarojimas pjaustant svogūnus yra susijęs su liūdesiu ar skausmu.