5 intelektualumą lydintys paradoksai: kokios keistenybės vyksta su tikrai protingais žmonėmis

Psichologas ir rašytojas Satoši Kanazava (Satoshi Kanazawa)  savoje kontroversiškoje knygoje ,,Proto paradoksas. Kodėl intelektualai kartais elgiasi keistokai.” pabrėžė - sveikas protas ir intelektualumas tikrai nėra vienas ir tas pats. Intelektualai veikiau rinksis evoliuciškai naują ir keistą sprendimą, negu paprastą, daugeliui būdingą kelią. Intelektualus galima apibūdinti kaip protingus, abstraktų ir induktyvų mąstymą mokančius pritaikyti naujose situacijose, siekiančius aukšto išsilavinimo žmones.

Kalbant apie žmonių savybes, tokias kaip intelektualumas, dažniausiai įvyksta nesusipratimas - intelektas nuskamba kaip galutinis žmogaus vertės matas. Tai neteisingas, tačiau labai paplitęs intelekto kaip vertės traktavimas. Intelektą matuojančių testų tikrai netrūksta.  Hovardo Gardnerio (Howard Earl Gardner) teorijos šalininkai galėtų Jums priskirti vieną iš 8 intelektų rūšių, net jei klasikinis Raveno progresinių matricų testas nuviltų Jūsų lūkesčius. Taigi, kas tie intelektualai ir kas jiems būdinga?

5 statistiniai paradoksai padės kritiškiau įvertinti savo nuomonę, susidariusią apie intelektualus. Toliau pateikti paradoksai buvo paminėti Satoši Kanazavos knygoje „Proto paradoksas. Kodėl intelektualai kartais elgiasi keistokai“ ir taip pat aptarti kitų mokslininkų.

1. Paradoksas. Intelektualai mažiau bendrauja, bet yra laimingesni.

Apklausus 15 tūkstančių dalyvių (15-28 metų amžiaus), paaiškėjo keli dalykai: intelektualesni žmonės nesimėgavo socialiniu aktyvumu, buvo linkę užsiimti sėslesne veikla, bet pasitenkinimas gyvenimu buvo aukštesnis net už kitų, daug draugų turinčių, žmonių. Didelis draugų kiekis ne visiems yra būtina laimės formulės dalis.

2. Paradokas. Intelektualai gražesni.

Keista, juk dauguma tikriausiai įsivaizduojame, kad grožis ir protas skirtingose barikadų pusėse. Nacionalinio vaikų vystymosi tyrimo (NCDS) metu buvo paprašyta mokytojų apibūdinti dalyvių (7,11 ir 16 metų amžiaus) išvaizdumą. Dalyviai apibūdinti kaip gražūs, vidutiniškai turėjo 12.42 balų aukštesnį IQ (104.23 ir 91.81), koreliacijos koeficientas r=0.381 (statistiškai reikšmingas skirtumas). Įdomu tai, kad išsilavinimas teigiamai veikia IQ tokiu pat koeficientu! Nedarykite skubotos išvados, kad grožis atleidžia Jus nuo mokymosi.

3. Paradoksas. Intelektualesni - ateistai, labiau išsilavinę - religingi.

Psichologas S. Kanazava savo knygoje rašo: ,,Intelektualesni individai yra mažiau religingi, nors labiau išsilavinę individai yra religingesni (neatsižvelgiant į intelektą ir visus minėtus kintamuosius). Taigi tikrai nėra taip, jog intelektualesni individai yra mažiau religingi dėl to, kad jie labiau išsilavinę ir kad tas išsilavinimas susilpnina religingumą.<..> Antra, priešinga tam, ko galėtumėme tikėtis, labiau išsilavinę žmonės yra religingesni, o ne atvirkščiai.‘‘

Autorius turėjo omenyje, kad analizuojant intelektualų religingumą buvo atsižvelgta į jų IQ, tai yra akivaizdu, tačiau analizuojant išsilavinusių žmonių religingumą, IQ buvo išmestas kaip kintamasis ir gauti rezultatai nustebino. Yra valstybių, kurių statistiniai duomenys dviprasmiški. Šiuo atveju reiktų kreipti dėmėsį į šalies ekonominę būklę ir išsivystimo lygį. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Hongkonge, Pietų Korėjoje pastebima teigiama koreliacija tarp išsilavinimo ir religingumo. Paradoksas yra tai, kad intelektualai dažniausiai yra ir labiau išsilavinę. Statistika tikrai moka supainioti.

4. Paradoksas. Aukštesni žmonės turi didesnį intelekto koeficientą.

Aukštesni nei vidutinio ūgio žmonės turi aukštesnį IQ . Skirtumas nėra didelis, bet iki šiol diskutuotinas raidos psichologijoje ir kitose intelektą tiriančiose mokslo šakose. Statistika ir šį kartą gali supainioti, nes intelektualai statistiškai gyvena ilgiau (didelę įtaką daro Japonijos gyvenotojų tyrimų rezultatai), bet aukšti žmonės gyvena trumpiau.

5. Paradoksas. Intelektualai yra nedrausmingi ,,pelėdos’’.

Intelektualai dažniau priklausomi nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio (su tabako vartojimu susijusių tyrimų JAV ir JK rezultatai prieštaringi, todėl neįtraukti), dažniau apibūdinami kaip nedrausmingi ir nemandagūs. Intelektualai labiau linkę gyventi nesveiku paros ritmu ir gultis itin vėlai, neišsimiegoti. Sveikatai kenkiantys įpročiai tikrai neatrodo protingi intelektualų bruožai.

Ir vis dėlto…

Šakilas Onilas (Shaquille O'Neal), kurio ūgis 2 metrai ir 16 centimetrų, nesukūrė vieno iš revoliucingiausių teorijų rinkinio fizikoje, tą sukūrė 175 cm ūgio Albertas Einšteinas (Albert Einstein), o dabartinė genetika vis dar vadovaujasi kunigo Gregoro Mendelio (Gregor Johann Mendel) dviem paveldėjimo dėsniais. Satoši Kanazavos užduotas klausimas skirtas ir Jums: ,,Jeigu galėtumėte pasirinkti, ar būtumėte geru smegenų chirurgu, ar geru tėvu? Ar būtumėte geru įmonės direktoriumi, ar geru draugu?‘‘.

Tikriausiai nerasite nė vieno mokslininko sakančio, kad neįmanoma būti geru draugu ir intelektualu tuo pačiu metu, bet šis klausimas paremtas tendencija, kuri suteikia progą pasamprotauti. Statistika nenulemia visų žmonių likimų ir tikrai nenusako Jūsų vertės. O ir savąją laimę kiekvienas galime rasti vis kitaip. Čia puikiai tiks Edvardo Abėjaus (Edward Abbey) žodžiai:

Dauguma žmonių mano, kad, jei jie būtų kitoje vietoje ar turėtų kitą darbą, jie būtų laimingesni. Semkitės laimės iš to, ką jūs darote dabar, ir neatidėliokite džiaugsmo ateičiai.

Nida Gabrielė Rainytė