Kaip genų inžinerija pagelbėtų milijonams žmonių

Bet reikėtų prisiminti, kad žmogus – eukariotinis organizmas. Tai reiškia, kad genetinę medžiagą – chromosomas – gaubia apvalkalas. Kitaip sakant, kad eukariotai turi ryškų branduolį, kuri yra papildoma kliūtis genų inžinerijoje.

Galimas ir kitas variantas – „ištaisyti“ klaidingus genus. Juolab, kad VU Biotechnologijos instituto mokslininkas prof. V. Šikšnys tyrinėja CRISPR sistemą, leidžiančią tiksliai perkirpti norimą DNR seką įvairiuose organizmuose ir ištaisyti dėl netinkamų genų atsiradusias klaidas.

Prof. V. Šikšnys kartu su keturiais kitų šalių mokslininkais, kuriančiais CRISPR technologiją, 2016-aisiais įvertintas ir prestižine Harvardo universiteto (JAV) įsteigta Warreno Alperto fondo premija, kuri buvo įteikta 2016 m. spalio 6 dieną Harvardo universitete.

Manau, kad vertėtų džiaugtis šiuo Nobelio premijos vertu atradimu ir, sekant amerikiečių pavyzdžiu, nešioti marškinėlius su CRISPR užrašu arba sugalvoti ką nors originalaus patiems. Pavyzdžiui, anksčiau rašinyje minėtas lietuvių kilmės Martynas Yčas buvo vienas iš dvidešimties pasaulio mokslininkų „RNR kaklaraiščio klubo“ (1954–1961) narių (šiam priklausė eilė Nobelio premijos laureatų), jo kaklaraištis buvo paženklintas Cys (Cisteino) aminorūgšties simboliu. Žinoma, kad galėtume gėrėtis mokslo vaisiais, turime daug dirbti.

Šiuo metu gaminami ir kiti labai svarbūs produktai, tokie kaip, interferonas, somatotropinas. Interferonas skiriamas sergantiesiems virusinėmis ligomis (ūminiais ir lėtiniais hepatitais B, lėtiniu hepatitu C) ir kai kuriomis onkologinėmis ligomis (leukemija, inkstų karcinoma) gydyti.

Somatotropinas – augimo hormonas. Jis skatina vaiko augimą ir normalų brendimą. Kai trūksta šio hormono, sutrinka vaiko fizinė raida, jis nebeužauga. Jei vaikas vartoja somatropiną, jis užauga normalus.

Genų inžinerija taikoma ne tik medicinoje, bet ir žemės ūkyje. Tik į medicininius produktus visuomenė žiūri teigiamai, o renkantis maisto produktus parduotuvėje, mums malonesnis užrašas: „Aliejus pagamintas iš Lietuvoje užaugintų genetiškai nemodifikuotų rapsų“.

Baiminamasi, kad produktai neseniai naudojami, mažai ištirti, nežinomas galimas poveikis. Genetiškai modifikuoti organizmai gali išstumti natūraliai augančias rūšis iš ekosistemų. Niekas nenorėtų triušių demografinio sprogimo Australijoje antro varianto. Be to, naujovės dažnai gąsdina. Kaip bebūtų, mokslas žengia pirmyn.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ypatingai susidomėta genetiškai modifikuotais augalais net norėta išvesti tokias maistinių kultūrų veisles, kurios duotų gausų derlių be didesnių trąšų ir pesticidų sąnaudų, reikalautų mažiau priežiūros. 1995 m. JAV ūkininkai užaugino pirmuosius genetiškai modifikuotus kukurūzus, atsparius vabzdžiams ir genetiškai modifikuotas sojas, atsparias herbicidui glifosatui. Genetiškai modifikuoti kukurūzai gali būti ekologiškesni, nes nereikės šių augalų purkšti insekticidais, teršiančiais aplinką.

Šiuo metu modifikuojami augalų požymiai, tokie kaip atsparumas virusiniams, bakteriniams ir grybiniams patogenams (augalai, ekspresuojantys fitolakos antivirusinį baltymą, yra atsparūs daugeliui virusinių infekcijų), pasikeitusi augalų sudėtis (augalas praturtinamas kai kuriais komponentais, pvz., metioninu ar provitaminu A, arba geba sintetinti polihidroksialkanoatus, iš kurių gaminama biodegraduojama plastmasė).

Genetiškai modifikuoti gyvūnai gali gaminti žmogaus gydymui naudingus baltymus (visi jie gaunami iš pieno): laktoferinas, gaunamas iš raguočių, naudojamas kaip geležies papildas kūdikių maiste; audinių plazminogeno aktyvatorius (TPA), gaunamas iš ožkų, tirpdo kraujo krešulius; antikūnai, gaunami iš raguočių, naudojami kovai su specifinėmis ligomis; Faktorius IX, gaunamas iš avių, skirtas kai kurioms paveldimoms hemofilijos formoms gydyti. Šį sąrašą būtų galima tęsti…

Geriausia visada būtų puikiai jaustis ir niekada nesirgti. Bet gerai, kad susirgus pvz., cukriniu diabetu, galima sulaukti pagalbos. Jeigu negalima išgydyti ligos, tai nors sušvelniname jos požymius ir pageriname gyvenimo kokybę. To ir linkiu gimnazistei, paskatinusiai pasidomėti šia problema.

Akvilė Kirėjevaitė, Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija, 3 Gb (11) klasės mokinė, konsultavo – biologijos – chemijos mokytoja Laima Jonušaitė ir lietuvių kalbos mokytoja Raimonda Rumbinaitė.

Naudota literatūra

Sylvia S. Mader. Biologija. I knyga. Vilnius: Alma littera, 1999, p. 50, 51, 270, 271.