Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Skaitytojų pasaulis » Konkursai |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Kadangi taip paprastai į kito galvą „nepateksi“, jų dėmesį dažnai patraukia dar gana naujas reikškinys – sąmoningas sapnavimas (ang. „lucid dream“). Tai sapnas, kuriame sapnuojantis žmogus suvokia, kad jis sapnuoja ir taip gali keisti sapno eigą (savotiškai primena Christopher Nolan filmą „Inception“). Tai gana retas reiškinys, kurį daug dažniau sąmoningai patiria vaikai (todėl neverta ant jų pykti, kai išsigandę košmaro jie bėga pas tėvus į lovą, nes po tokių „kelionių“ jiems dar sunku atskirti, kas tikra, o kas tik sapnas, kadangi jie jaučiasi realiais jo veikėjais). Su amžiumi šis gebėjimas nyksta ir nors reguliariai sapnuoti tokius sapnus sudėtinga, tačiau sąmoningas sapnavimas yra išmokstamas. XXa. 8 dašimtmetyje šis reiškinys pimąkart pademonstruotas miego laboratorijoje. Jau anksčiau pastebėta, kad sapnuotojo fiziniai akių judesiai miego metu sutampa su akių judesiais sapno metu t. y. jeigu sapne mes žiūrime į kairę, ar į dešinę, mūsų akys fiziškai lygiai taip pat pasisuka atitinkamai į vieną ar į kitą pusę. Taigi norint įrodyti sąmoningumą sapne, mokslininkams kilo idėja pasitelkiant šiuos akių judesius, panaudoti tai kaip sutartinį ženklą, patvirtinantį dalyvių sąmoningumą. Tiriamieji buvo prijungiami prie polisomnografo, o mokslininkai sėdėdami prie ekranų galėjo stebėti dalyvių siunčiamus „ženklus“. Po šių bandymų jie išsiaiškino, jog sąmoningas sapnavimas dažniausiai vyksta REM (greitojo akių judėjimo) miego metu, kuris trunka apie 2 valandas ir jo metu mes regime ryškiausius sapnus. Viena yra stebėti šį reiškinį iš šalies, tačiau visai kas kita – tai patirti. Nuo pastarojo atradimo praėjo nemažai laiko, o tobulėjant technologijoms atsirado dar daugiau galimybių. Tad jeigu jums nepavyksta pajusti sąmoningo sapno kelionės, jums turėtų patikti žinia, kad mokslininkai išmoko sukelti sąmoningus sapnus. Apie tai 2014 m. paskelbė grupė Vokietijos ir JAV mokslininkų žurnale „Nature neuroscience“. Kadangi sapnuojant yra aktyvi ne viena galvos smegenų sritis, tad šių tyrimų metu mokslininkai stimuliavo galvos smegenų kaktos ir smilkinių sritis silpna elektros srove gama diapazone (20-40 Hz dažnio bangos). Jų teigimu, taip žmonėms dirbtinai sukuriama sąmoningų sapnų galimybė. Kitas ne mažiau įdomus eksperimentas – japonų bandymas išsiaiškinti, ką žmogus sapnuoja. 2013 m. šio tyrimo pirmame etape dalyvavo 3 savanoriai, kurie miegodavo, kol encefalograma pradėdavo signalizuoti, jog prasidėjo REM miego fazė. Tuomet tyrėjai pažadindavo dalyvius ir pasižymėdavo, ką jie sapnavo. Tolimesniuose etapuose mokslininkai tyrinėjo jau turimas MRT (magnetinio rezonanso tomografija) nuotraukas, nagrinėjo galvos smegenų aktyvumo zonų pasiskirstymą bei dinamiką ir visa tai lygindavo su sapnų informacija, kurią gavo iš tiriamųjų. Taip tarsi žemėlapis buvo sukurta sistema, pagal kurią buvo galima šifruoti, ką sapnuojantysis regi sapne, jam to net nepasakius. Šios programos tikslumas buvo įvertintas 70%. Ateityje mokslininkai panašiu analogu bandys šifruoti kitomis miego fazėmis regimus vaizdinius.
Pabaigai, matyt smagiausias ir patogiausias išradimas, kur jums nereikės išeiti iš namų ir miegoti laboratorijose – tai D. Schoonover „Aurora“ – sapnų kontrolės mechanizmas, priverčiantis suabejoti realybe. Iš išorės tai primeną juostą, uždedamą lyg aureolę ant kaktos. Sapno metu prietaisas, pagal smegenų zonų aktyvumą ir akių judesius užtikęs REM miego fazę, ima skleisti garsų ir šviesų seriją, kuri nepažadina žmogaus, bet leidžia jam suprasti, kad jis sapnuoja, taip galima patekti į sąmoningo sapno būseną. Visa tai duoda ne ką kitą, kaip sapno kontrolę, o ją galime išnaudoti pagal savo fantaziją. Nors šiuo metu prietaiso kaina visai „įkandama“ – apie 300 dolerių, tačiau kaip ir bet kokia intervencija (kad ir su LED spinduliais) turi pasekmių, taigi norint išvengti miego sutrikimų, mokslininkai pataria tokiomis sapnų „kelionėmis“ nepiktnaudžiauti. Dovilė Jankūnaitė
|