2016 mokslo populiarinimo konkursas
.
(0)
2017-02-01
1
Prieš kelias savaitės baigėsi ketvirtasis Mokslo populiarinimo konkursas. Jis sulaukė dvidešimt keturių darbų – panašiai, kaip ir ankstesnieji. Buvo atsiųsta pora tekstų, kurių negalėjome priimti (vienas – plagijatas, kitas – pseudomokslas), tačiau apskritai darbų įvairovė džiugina. Buvo ir socialinių mokslų, ir tiksliųjų, ir gamtos, ir aplink matomų dalykų paaiškinimo, ir moderniausių mokslinių tyrimų, ir ko tik nori kitko. O dabar atėjo metas paskelbti, kurie iš darbų yra patys geriausi.
(0)
2017-01-20
17
Juokas moksliškai apibūdinamas kaip viena iš žmogaus reakcijų į juokingus reiškinius arba kutenimą, pasireiškianti nevaldomu veido ir kūno raumenų judėjimu, specifiniu garsu ir kvėpavimo ritmo pakitimu. Bet juokas taip pat yra pats tikriausias „vaistas“ nuo daugelio ligų. Ne veltui sakome - „juoktis sveika“.
(0)
2017-01-19
18
Gamta nuolatos mus stebina savo įdomybėmis. Mokslininkai, vis giliau ir giliau lenda į jos pasaulį ir atranda naujų dalykų. Ne išimtis ir augalų stresas. Norint gerai „pažinti“ augalą, reikia pasidomėti ir jo fiziologija. Kai išgirstame žodį - stresas, dažniausiai pagalvojame apie žmogų, apie jo fiziologiją, kaip jis reaguoja į tam tikrus stresorius. Tačiau augalai taip pat patiria stresą, t. y. augalas reaguoja į jam netinkančius, nepalankius sąlygų veiksnius.
(2)
2017-01-18
6
Miegant, žmogaus smegenys priverčia raumenis atsipalaiduoti ir nejudėti, tačiau retais atvejais asmenį ištinka „miego paralyžius“ t. y. žmogus nubunda, bet negali pajudėti.
(0)
2017-01-17
3
Nanotechnologijos – tai sąvoka, kuri jau seniai nebegąsdina plačiosios visuomenės, tačiau tuo pačiu ne visi ir ne visada žinome, kur šios technologijos yra arba gali būti pritaikomos. Tikriausiai ne visi esate girdėję ir apie magnetines nanodaleles, o apie jų panaudojimą žinių turite dar mažiau. Nepaisant to, jų pritaikymas yra platus, o ko gero įdomiausia dalis – tai jų panaudojimas medicinoje.
(1)
2017-01-16
17
Manoma, kad filosofijos terminas buvo sugalvotas vieno iš garsiausių graikų filosofo Pitagoro prieš maždaug 2500 metų. Vis tik, tai tikrai nebuvo filosofijos pradžia.
(0)
2017-01-15
18
Žmogaus ląstelėse, kaip ir daugumoje kitų, yra trijų svarbiausių rūšių biologinės molekulės: DNR, RNR ir baltymai. Dažnai yra kalbama apie baltymų pritaikymą biotechnologijos pramonėje, pastaraisiais metais padaugėjo kalbų apie genomo (DNR) redagavimą. Kiek mažiau dėmesio populiariojoje literatūroje susilaukia RNR, nors jinai taip pat turi savo pritaikymo sričių. Čia aptarsime dalį jų – kuo mums gali būti naudingas gebėjimas valdyti ląstelės RNR.
(2)
2017-01-14
25
„Tą naktį ore kvepėjo Laiku. Jis šyptelėjo ir susimąstė. O kuo iš tikrųjų kvepia Laikas? Dulkėmis, laikrodžiais, žmonėmis. O jeigu laikas girdimas, tai kaipgi jis skamba? Jis - vanduo, čiurlenantis tamsioje uoloje, šaukiantys balsai, žemė, byranti ant tuščios dėžės dangčio, lietus. Eikime dar toliau ir paklauskime, kaip Laikas atrodo? Jis - sniegas, tyliai krentantis į juodą šulinį, senovinis begarsis filmas, kuriame šimtas milijardų veidų lyg naujametiniai balionai krenta žemyn, krenta į nebūtį. Tai va kaip Laikas kvepia, atrodo ir skamba“, - teigia amerikiečių rašytojas Rėjus Brėdberis.
(1)
2017-01-13
8
Gyvieji organizmai gyvena ir dauginasi. Tačiau jų dauginimosi procese nutinka DNR chromosomų (ląstelių atsakingų už paveldimus palikuonių požymius) pakitimų, kurie sukelia mutacijas. Mutacija - tai organizmo DNR pakitimai, kurie perduodami palikuoniams. Šie pakitimai sukelia ligas ar fenotipo (išvaizdos) pokyčius.
(0)
2017-01-12
47
Ar kada nors jums atėjo mintis, kad esame ne vienintelė apgyvendinta planeta, o gal net kažkur yra tikslios mūsų kopijos? Ar kada nors kėlėte sau klausimą „kas būtų, jeigu...?“ ir norėjote pamatyti, kaip gi išsirutuliotų įvykiai, jeigu pasielgtumėte kitaip? O gal tarp jūsų yra tokių, kuriems kažkoks veiksmas ar reginys realybėje atrodo anksčiau matytas? Šaunu! Šis straipsnis kaip tik jums, nes čia aptarsiu ir paaiškinsiu pačią labiausiai kontroversišką multivisatos (kitaip - paralelinių visatų) teoriją.
(0)
2017-01-11
8
Ar kada nors pagalvojote, kaip atrodys pasaulis po penkerių, dešimties ar penkiasdešimties metų? Ar po dešimtmečio jau bus sklandančių automobilių, o pilotuoti lėktuvą atrodys savaime suprantamas ir visiems priimtinas dalykas? O gal žmonių visai nebebus – mus pakeis ateiviai ir kiti sutvėrimai iš kitų planetų?
(0)
2017-01-10
15
Kiek yra valandų, apytiksliai galime pasakyti pažvelgę į saulę. Koks metų laikas - pažvelgę į augalus. Tačiau ar galime pasakyti kokio amžiaus yra laukas, kuriame stovime, jei nieko apie jį nežinome?
(0)
2017-01-09
15
Turbūt ne vienas iš mūsų yra stebėję į šiltus kraštus rudenį išskrendančių, ar iš jų grįžtančių paukščių būrius, ar vieną dieną pastebėję, kad kiemas staiga tapo pilnas čiurlių. Tačiau kaip gyvūnams sekasi, kol jie būna kelionėje?
(0)
2017-01-08
16
Į daugelį reiškinių galima žvelgti pro fizikos prizmę ar pasitelkiant mokslą bendresne prasme, ir muzika nėra išimtis. Visų pirma, fizika muziką aiškintų kaip mokslą apie oro vibracijomis sklindančius garsus. Tai redukuotas, sausas apibrėžimas, tačiau fizikos bei kitų mokslų priemaišų muzikoje galima rasti kur kas daugiau, įvairesnių, įdomiais ryšiais tarpusavyje susijusių.
(0)
2017-01-07
25
Galbūt šiąnakt ir vėl atsikėlei anksčiau, nors savaitgalis ir niekur nereikia skubėti. Kokios emocijos tave aplankė? Ar tai baimė, pyktis, o gal priešingai – su šypsena veide dar kurį laiką gulėdamas apie tai svajojai. Ir visa tai dėl sapno – dar vieno mūsų pasąmonės vaizdinio, kurio nesukontroliuosi. O gal? Tad užuot bėgę atsiversti sapnininko, pasidomėkime kaip visa tai veikia ir ką naujo mokslininkai atrado sapnų pasaulyje.
