Multivisata – kas slypi ten, kur mes nematom? (Video)

Kodėl ji yra tokia kontroversiška ir kodėl kai kurie mokslininkai ją šmeižia ir laiko neverta netgi būti pavadinta teorija?

Visų pirma, kiekviena teorija, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, turėtų galėti būti paneigta. Ką tai reiškia - jeigu mes, pavyzdžiui, iškeliame hipotezę, kad visi gyvūnai yra keturkojai, tuojau pat remdamiesi tyrimais galime ją paneigti.

Su paralelinėmis visatomis viskas sudėtingiau – mūsų visatai yra apie 13,8 mlrd. metų  - per tiek laiko šviesa nukeliavo daugiau nei 42 milijardus šviesmečių – būtent tai mes ir vadiname regimąja visata.

O kas yra ten, kur šviesa dar nenukeliavo? Niekas nežino, bet teorijų apstu - pradedant kosmologo Makso Tegmarko keturių lygių multivisatos klasifikavimais, stygų ir tamsiosios energijos teorijomis ir baigiant cikline visatos samprata ir didįjį sprogimą paaiškinančia chaotinės infliacijos teorija – visos jos kalba apie gana skirtingas kosmoso sritis, bet visose yra užuomazgų, kad paralelinės visatos – tai ne tik mokslinė fantastika.

Bet pradėkime nuo pradžių, o tiksliau - nuo svarbiausio įvykio, leidusio mums egzistuoti - didžiojo sprogimo.

Didysis Sprogimas – kodėl jis įvyko ir ar vienintelis jis toks buvo?

Neginčijama, kad tai buvo protu nesuvokiamo mąsto sprogimas, po kurio kelių milijardų metų eigoje visata augo (ji plečiasi iki šiol), materija kai kuriose vietose tirštėjo taip sudarydama galaktikas, žvaigždes ir planetas.

Įdomu tai, kad pačioje Didžiojo sprogimo teorijoje nebuvo kalbama apie priežastis, dėl ko jis įvyko.

Apie jas XX amžiaus 8-ame dešimtmetyje pradėjo svarstyti  amerikiečių mokslininkas Alanas Gutas (Alan Guth).

Jis iškėlė teoriją, kurią pavadino Infliacijos teorija, kad dėl labai jauno visatos amžiaus atvirkštinė gravitacija, kuri lygi plėtimuisi ir stūmimui, ir buvo didžiojo sprogimo priežastis.

Šiai teorijai pagrįsti į kosmosą buvo paleisti du palydovai, kurie ypač tiksliai nustatė temperatūrų svyravimus kosmose. Rezultatai šokiravo, kadangi gautieji beveik identiškai sutapo su anksčiau matematiškai apskaičiuotaisiais.

Po sprogimo ir jį sukūrusios infliacijos šilumos pasiskirstymas visatoje atrodė štai taip:

Guto teorija buvo įrodyta ir pripažinta, bet viskas tuo nesibaigė. Šis infliacijos modelis dviem rusų mokslininkam – Andrejui Lindei (Andrei Linde) ir Aleksui Vilenkinui (Alex Vilenkin) – pasigilinus leido iškelti hipotezę, kad mūsų visata gali būti ne vienintelė. Kertinis klausimas - kas įvyksta, kai visatos plėtimasis baigiasi ir kas šią baigtį sąlygoja – ir leido numanyti, kad tokių „didžiųjų sprogimų“ buvo ne vienas ir ne du – daug jų dar įvyks. Infliacija vyksta visada, tik vienoje vietoje ji baigiasi, kitoje prasideda, trečioje - vis dar tęsiasi – tai buvo pavadinta chaotiška infliacija – štai ir pirmas bandymas pagrįsti multivisatos teoriją.

Kaip atrodo toji chaotiška infliacija?

Įsivaizduokime erdvę, kuri buvo iki galaktikų ir žvaigždžių susikūrimo. Dėl infliacijos ši erdvė prisipildo energijos, kuri, savo ruožtu, priverčia erdvę plėstis iki begalybės. Erdvėje įvyksta energijos pliūpsniai, kurių metu visa energija transformuojama į materiją (mažas daleles) – šis procesas ir yra naujos visatos gimimas, kurį mes vadiname didžiuoju sprogimu.

Pačioje visatoje energija veikia lėčiau ir (ne)leidžia susidaryti planetoms ir galaktikoms. Už regimosios visatos ribų yra nesuskaičiuojamas kiekis neiškrautos energijos, tad ten ir kuriasi kitos visatos. Taip – begalybę kartų.

Ar taip yra iš tikrųjų - patikrinti, deja, neįmanoma.

Mokslininkų teigimu, pati infliacija turėtų lėtėti dėl visatos kūnų tarpusavio gravitacinės traukos, bet po tyrimų išsiaiškinta, kad esti visiškai atvirkščiai - ji greitėja! Tai mokslininkams pasirodė įtaru.