Atstumai kosmose
.
(0)
2023-10-02
22
Giedrą naktį pakėlę akis į viršų pamatysite tūkstančius mirgančių žvaigždžių. Bet kaip toli viena nuo kitos jos iš tiesų yra?
(0)
2021-12-22
9
Objekto vietą erdvėje apibrėžiame koordinatėmis – objektas gali būti kairėje ar dešinėje, priekyje ar gale, aukščiau ar žemiau. Kai kada interesantą pasiųsti pakanka vienos koordinatė
(1)
2021-12-15
19
Kokia planeta yra arčiausiai Žemės? Sveikas protas sakytų, kad atsakymas yra Marsas arba Venera, mūsų kaimynai. Iš šių dviejų Venera yra arčiau Žemės nei bet kuri kita planeta, o jos orbita yra arčiausiai mūsų. Tačiau, kaip nurodoma „Physics Today“ straipsnyje, daugiau nei pusę laiko Venera nėra artimiausia planeta Žemei. O kuri yra?
(2)
2021-03-16
37
Dešimtmečius svajojame aplankyti kitas žvaigždžių sistemas. Yra tik viena problema – jos taip toli, kad įprastu kosminiu skrydžiu prireiktų dešimčių tūkstančių metų, kad pasiektume net pačią artimiausią.
(0)
2020-12-04
5
Didžiulius kosminius atstumus išmatuoti padeda įvairios „liniuotės“ – reiškiniai, kurių tam tikros savybės, pavyzdžiui šviesis, gerai žinomi. Tada lygindami tą gerai žinomą savybę ar kelių savybių funkciją su stebimomis savybėmis, galime nustatyti, kaip toli reiškinys yra nuo mūsų.
(1)
2019-12-10
56
Mūsų Saulės sistema yra didelė ir plati – nepaisant to, kad palyginus ją su visa Paukščių Tako galaktika, ji galėtų pasirodyti kaip visai maža, o ką jau kalbėti apie visą Visatą.
(3)
2019-12-06
8
Šviesa mums suteikia galimybę stebėti ir pažinti pasaulį. Mes skiriame spalvas, skirtingas formas, šešėlius ir taip yra todėl, nes mūsų akys mato šviesos spektrą. Bet šviesa fizikoje yra ne tik mums matomos vaivorykštės spalvos, tiksliau tai yra elektromagnetinės bangos. Rentgeno spinduliai, naudojami pamatyti žmogaus kaulus, arba radijo bangos yra elektromagnetinių spindulių pavyzdžiai. Šviesa astronomijoje ir fizikoje mums padeda stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį. Šiame tekste aš pateiksiu kelis pavyzdžius apie tai, ką šviesa mums leidžia sužinoti apie Visatą.
(0)
2019-07-31
12
Lazeriniu interferometriniu toliamačiu (laser ranging interferometer – LRI) buvo išmatuoti vos 200 pikometrų atstumo pokyčiai tarp dviejų apie Žemę skriejančių zondų. LRI sekamas atstumas
(0)
2019-03-24
34
Pakėlus giedrą naktį akis į dangų, matome daug spindinčių žvaigždžių, o jei išties tamsu – dar Paukščių Tako blyškią juostą. Ar tai – visas kosmosas? Dabar tik prunkštelėtume i
(1)
2019-02-26
54
Kur nubrėžta linija, skirianti naują pasaulį ir įprastą Saulės sistemą? Kiek trunka kelionė iki naujų pasaulių su dabartiniais aparatais? Ir kada pačius paribius pasieks Voyager zondai?
(0)
2019-02-18
91
Ketvirtis milijardo šviesmečių tuštumos – tuščiausia regimosios Visatos vieta. Didžioji tuštuma jau beveik keturis dešimtmečius neduoda mokslininkams ramybės, skatindama kelti neįprasči
(0)
2018-06-18
19
2013 metų gruodžio 19 dieną iškelta Europos kosmoso agentūros kosminė observatorija padeda ne tik pamatyti ir tiksliau išmatuoti žvaigždes, bet ir atskleisti jų praeitį, konstatuoti dabart
(0)
2018-01-16
37
<em>NASA sukūrė autonominę tolimojo kosmoso navigacijos sistemą, kaip orientyrus naudojančią neutroninių žvaigždžių žybsnius.</em>
(0)
2017-06-20
29
<em>Paukščių Tako galaktika žmonėms yra svarbiausia, nes čia yra mūsų namai namučiai. Bet panagrinėjus nuodugniau, mūsų galaktika yra tipiška spiralinė galaktika, kokių visatoje milijar
(0)
2017-04-28
46
Žmonijos ateitis - tolimesnės Visatos tyrimai. Tarp jų būtinai bus ir zondų kelionės į artimiausias žvaigždes. Nors anksčiau buvo sutariama, kad tai neįmanoma, dabartinės technologijos jau leidžia apie tai pagalvoti. Bet kiek laiko mūsų zondas užtruktų, kol pasiektų artimiausią žvaigždę už mūsų sistemos ribų?
